Šokoladiniai debesys

Dieve, koks tu suteikiantis palaimą... Ta palaima ryte pasiekiama tada, kai trys didžiosios mano gyvenimo meilės dar miega. Tada puodelis įprastos rytinės kavos įgauna kitą skonį.  Ir nuneša mane įkvėpimas į neišbrendamus kūrybos tolius, pasiklystu tarp žodžių, sakinių ir slėpiningų garsų. Tada ir knyga skitoma kitaip, ir muzika tiesiai širdin eina.

Šokoladinio debesies tortas (labiau dangiško skonio šokoladinis pyragas)

Pagal NigellaLawson.

250 g juodo šokolado, (min. 70% kakavos)

125 g minkšto sviesto

6 kiaušiniai

175 g cukraus

2 š. apelsinų likerio ar kokio kito intensyvaus skonio, draugaujančio su šokoladu, alkoholio

Vieno apelsino žievelė

1/2 a. š. kakavos pudros papuošimui

Pyragui reikia 23 cm pyrago formos, geriausia – atsidarančios iš šono, kitaip bus sunku išimti.

Kaip darau: paimu tris dubenis. Pirmajame sviestą ir šokoladą ištirpinu garų vonelėje ir gerai sumaišau. Antrajame keturis trynius ir du kiaušinius išsuku su 5 šaukštais cukraus, suberiu nutarkuotą apelsino žievelę, kliusteliu alkoholio. Trečiajame keturis baltymus išplaku su žiupsniu druskos ir 6–7 šaukstais cukraus.

Tada į pirmąjį dubenį su šokolado ir sviesto mišiniu po truputį įmaišau antrojo dubens turinį. Kai gerai išsimaišo, dedu kelis šaukštus trečiojo dubens turinio – plaktų baltymų – ir atsargiai įmaišau į šokoladinę masę. Kai šokoladinė masė įgauna lengvumo, sudedu likusius baltymus, juos atsargiai įmaišau ir įdedu į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą. Kepu 180 laipsnių Celsijaus kaitrumo orgaitėje apie 35–40 min.

Kaip puošiu: dažniausiai pabarstau karčiąja kakava per sietelį.

Nigella siūlo puošti grietinėle, išplakta va taip:

500 ml grietinėlės

1 a. š. vanilės ekstrakto

1 š. apelsinų likerio ar kokio kito intensyvaus skonio, draugaujančio su šokoladu, alkoholio

Ir tik tada pabarstyti kakava.

Mano manymu, grietinėlė tik apsunkina ir padaro šį pasakišką tortą labai riebų. Na, bet jei vis tik išbandysite Nigellos variantą, grietinėlę dėkite ant torto prieš pat jį patiekdami.

P.S. Pastarieji metai mano gyvenimą pakeitė. Vienas brangus žmogus išėjo, kitas, dar brangesnis,  atėjo.  Jausmas, kad atėjo tas pats, neapleidžia iki šiol. Nežinau, ar taip gali būti, bet kartais jaučiu išėjusiojo ranką ant peties ar žvilgsnį iš tolo. Ypač tada, kai esu laiminga iki graudulio...  Negalvojau, kad mus siejo TOKS ryšys. Nors būdami kartu dažniau pykdavomės. Dėl abiejų nereikalingų principų... Ir dabar tikrai nesvarbu, kad tai, ką jis kartais darė, man atrodydavo nereikšminga, nereikalinga ar net kvaila. Dabar matau, kad jo perdėtas sąžiningumas ir širdies platumas atverdavo jam duris daug kur.  Net į mano širdį...