Apie konservatyvumą ir apie svogūnus

- ji labai konservatyvi.
- na, aš irgi konservatyvi.
- nu kur tu konservatyvi, tu art-progrokinė su death-trash-metal elementais :)))))

Ir paliko spręsti pačiai, ar čia komplimentas. Juoktis pradėjau. Vadinasi, teigiama ir priimta.

Šiandien valgom svogūnų pyragą, užsigeriam alumi. Aš nuo šakelių nurinkinėju išdžiūvusį rozmariną. Darysiu mišinį: rozmarinas, raudonėlis, čiobrelis, paprika, džiovintas česnakas, stambi jūros druskytė. Viską sumali kombaine iki smulkumo ir džiaugiesi barstydama ant visokių sūrių užkandžių, kubeliais pjaustytos fetos, rikotos šaukštelio, sausainiukų prie alaus, trapių sluoksniuotos tešlos juostelių su parmezano sūriu, duonos lazdelių...

Svogūnų pyragas

2 sluoksniuotos tešlos lakštai
2 kiaušiniai
kokie 6–7 svogūnai, ką tik išrauti iš lysvės, su laiškais ir galvomis, smulkiai
gabaliukas sūrio su mėlynu pelėsiu
pusė virtos vištos krūtinėlės
druskos, pipirų
kiaušinio plakinio tešlai aptepti

Kaip darau: įkaitinu orkaitę iki 180 laipsnių Celsijaus, iškloju skardą kepimo popieriumi, dedu vieną lakštą tešlos, truputį pakočiotą, kad didesnis būtų.
Svogūną, krūtinėlę smulkiai supjaustau, sūrį sutrupinu, įmušu kiaušinius, druska, pipirai, tada viską gerai išmaišau ir kloju ant tešlos lakšto. Uždengiu kitu tešlos lakštu, jį subadau, kad garas išeitų kepant, aptepu kiaušinio plakiniu ir kepu apie 25-35 min. Valgomas ir šiltas, ir atvėsęs. Tinka ir kaip antipasti  ir kaip secondi. Ypač skanu su alumi. Šviesiu ar baltu, pageidautina. Originale vietoj pelėsinio sūrio - ožkos pieno sūris ir nedėta vištienos. Dar ji barstė parmezano.

Įkvėpimas: julia vysotskaja. kulinarnyje kursy No. 1, Toskana, Italija.

Amerikietiški blynai

Dėkui valstybei už ilguosius savaitgalius :) Nesvarbu, kad po jų reikia dirbti šešias dienas iš eilės, nesvarbu, kad per juos neprisėdi rašyti magistrinio darbo, kad neaplankai visų draugų, kurių be galo pasiilgai. Dėkui už galimybę susitvarkyti savo lentynas tiek namuose, tiek galvoje, ką ir dariau per Kovo 11-osios laivų dienų maratoną.

Pagaliau susidėliojau savo palaidus-išmėtytus-atspausdintus-į visas pakampes iškaišiotus receptus pagal temas, potemes į atsirus aplankus. Betvarkydama atradau tiek gėrio, kad supratau, jog net iki gyvenimo galo visko nepagaminsiu :) (Beje, mažojoje knygų mugėje, vykusioje mano mažame mieste, nusipirkau Lietuvos virėją ir Metus už stalo, lyg mažai dar būtų. Na, bet pigiai atidavė, nes dvi pirkau.) :)

Taigi, betvarkydama atradau „Brigitos“ (Respublikos priedo) 2003 metais išleistą kalėdinį priedą „Brigitos receptai“. Jau seniai bebuvau jį išsitraukusi, tad su malonumu peržvelgiau iš naujo. Yra ten visko: pradedant Riaubiškytės užkandėle, baigiant Zuoko salotomis. Šokoladinį triufelių tortą kažkada nešiausi pas anytą stačiatikių Velykoms. Šiame žurnale radau neblogą Mojito receptą ir Twin Pykso vyšnių pyrago (toks amerikietiškas, su tešlos grotelėmis ant viršaus) receptus. Be to, šio žurnalo, tiksliau, blynų recepto jame dėka mano virtuvėje atsirado klevų sirupas. Blynai nerealūs: dideli, purūs, greitai iškepami.

Amerikietiški blynai

300 g miltų
1 a. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
pora šaukštų cukraus
stiklinė kefyro (recepte - pasukos, bet jų nemėgstu)
150 ml vandens
3 dideli suplakti kiaušiniai
Kaip darau: dubenyje sumaišau sausus produktus (išskyrus cukrų). Kitame dubenyje išsuku kiaušinius su cukrumi, juo supilu į kefyrą, sumaišytą su vandeniu ir viską suplaku su miltais. Palieku kokioms 20 minučių, kad tešla pailsėtų. Keptuvėje įkaitinu aliejų ir kepu keptuvėje po vieną (ne lietiniai, bet ir ne mažiukai turi išeiti, tai pilu tešlą su tokiu dideliu šaukstu, kurio talpa - 50 ml. Iš to tešlos kiekio išeina 10–12 blynų, pavalgo trys žmonės.
Valgom su grietine, su klevų sirupu, bet labai dažnai – su vyšnių uogiene (šaldytos vyšnios-vanduo-cukrus-cinamonas-krakmolas, viską paverdi ir mėgaujiesi). Ta uogienė – elementarus Švarcvaldo (Juodojo miško) torto įdaras, pamačiau ją verdant kažkada seniai per Labą rytą :) Beje, žurnale dar parašyta, kad amerikiečiai mėgsta juos valgyti ir su paskrudinta šonine. Pabandykit, gal patiks, bet tada gal cukraus nereikia...

Duona labiau šventinė nei kasdieninė

Žodžiu taip. Kas pasiryšite kepti šią duoną, paaukosite tam mažiausiai pusdienį. Penki kildinimai, bet rezultatas fantastiškas. Tie, kurie ragavo, sakė patys bandys kepti, bet vis recepto nesulaukia ir jau gali mane vadinti pažaduke. Na, bet kitaip negaliu. Šio recepto aprašymas reikalauja susikaupimo arba mažų mažiausiai laiko. Laiko dabar sąlyginai turiu, tai ir pradedu, kol manęs nepertrauks mano gražuolės pageidavimų koncertas.

Beje, kai pirmą kartą ją pati kepiau, pradėjau apie šeštą vakaro, baigiau pusę pirmos nakties. Dabar įgūdžiai procesą paspartino kokia valandžiuke. Receptą radau Julios Vysockajos laidoje „Едим дома“, dar jį galima rasti čia.

Duona su alyvuogėmis ir česnaku

Įdarui (jį reiks atvėsinti, todėl rekomenduoju jį pasiruošti per pirmą ar antrą tešlos kildinimą)
2 š. alyvų aliejaus
10 juodųjų alyvuogių (imu su kauliukais ir juos išimu, jos sultingesnės, mėsingesnės)
2–3 česnako galvutės
2 š. vandens
1 š. balzaminio acto
2–3 š. cukraus
geras žiupsnis (gal net du) rozmarino (galima ir šviežio, ir džiovinto)
žiupsnis grūstų juodųjų pipirų
1 a. š. jūros druskos

Kaip darau: sunkioje keptuvėje į įkaitintą alyvuogių aliejų sumetu nuluptą česnaką skiltelėmis, jų nesmulkinu, įpilu vandenį, balzaminį actą, cukrų, druską, pipirus, rozmariną ir alyvuoges (žinoma, be kauliukų). Pakepu viską ant mažos ugnies 5 minutes.

Tešlai
75 ml alyvuogių aliejaus
10 g druskos
100 g miltų (rupaus malimo)
75 ml šviežiai išspaustų apelsino sulčių
7 g sausų mielių
420 g miltų
300 ml šilto vandens (geriausia – negazuoto mineralinio)

Kaip minkau tešlą: dideliame pašildytame dubenyje sumaišau šiltą vandenį su 210g miltų ir supilu mieles, išmaišau ir palieku pusantros–dviem valandom šiltoje vietoje. Supilu dar 210 g miltų, apelsinų sultis, rupius miltus (dedu ruginius), druską ir išminkau. Supilu 25 ml alyvuogių aliejaus ir dar kartą išminkau. Kildinu 45 min. uždengusi maistine plėvele. Šį procesą kartoju dar du kartus (kol visą aliejų suminkau į tešlą): pilu po 25 ml aliejaus, išminkau ir pakildinu šiltoje vietoje po 45 min. Kildinant būtina uždengti. Iškočioju tešlą stačiakampiu ne storiau kaip 1–2 cm, sudedu ant jos atvėsusį įdarą ir sulankstau kaip voką. Uždengiu drėgnu rankšluosčiu ir palieku pusvalandžiui. Skardą pabarstau miltais ir ant jos padedu tą pakilusį kepalą.

Kaip kepu: 5 min. kepu orkaitėje, įkaitintoje iki 250 °С, pakui sumažinu iki 180 °С ir kepu dar 35—40 min., kol viršus paruduoja.

Pjaustau tik atvėsusią. Valgau vieną, labai jau tas įdaras skanus, todėl jo galite nepagailėti.

Miltų ir mielių terapija

Netikėtumai grūdina. Išmoksti prisitaikyti prie situacijos. Sugebi reaguoti tinkamai. Imi viską vertinti iš šalies ir nebebijai, kad netikėta situacija išves iš pusiausvyros. Puikiai išmoksti pasislėpti.

Keistas jausmas, kai žmogus atiduoda dalį savęs. Dar keistesnis, kai tos dalies negali priimti taip, kaip jis to norėtų. Tada atleidi sau už mintis, kurios sukasi tavo galvoje, ir eini tolyn, stengdamasi, kad tavęs nepastebėtų. Pabandai užsimaskuoti rudeninių lapų krūvoje. Arba už miltų debesies virtuvėje. Tada, kai man keista širdyje, mano virtuvėje visada sninga. Ir kvepia mielėmis.

Grissini (duonos lazdelės)

623 g miltų
397 g vandens
6,5 g (2 t.) sausų mielių
9 g (1,5 t.) druskos
2 v. š. alyvų aliejaus
Pabarstymui – juodgrūdės, rupi jūros druska ir grūsti pipirai.

Kaip dariau: miltus, mieles, druską sumaišau viename dubenyje, vandenį ir alyvų aliejų – kitame. Vientisa srovele pyliau skystį į sumaišytus birius ir minkiau. Šį kartą bandžiau taip :) Minkiau tol, kol tešla nebelipo prie rankų, pasidarė glotni, elastinga. Pavyko puikiai. Palikau uždengtą šiltoje vietoje, kad pakiltų dvigubai. Apie dvi valandas vonioje ant rankšluosčių pastovėjo. Patikrintas metodas – skersvėjų nėra, rankšluosčiai ant gyvatuko šilti – tikras rojus mielinei tešlai. Kai pakilo, padalijau į keturias lygias dalis ir formavau lazdeles.

Formavimas: iš kiekvienos dalies iškočiojau po didelį ploną blyną, supjausčiau juostelėmis, tada juostelę perlenkiau per pusę ir susukau kaip virvelę. Ilgis – kaip skardos išilgai, gali užsilenkti. Kepant truputį gali sutrumpėti, tai bus kaip tik. Man asmeniškai – kuo ilgesni, tuo skaniau. Pabarsčiau kiekvieną prieš sukdama pabarstukais (tik druskos nepadauginkite, nes tešla ir taip sūroka), aptepiau kiekvieną lazdelę alyvų aliejumi ir – į orkaitę.
Kepiau 170–180 °C orkaitėje įjungusi ventiliatorių ant kepimo popieriaus 25–30 min. Galima ir be, bet taip įpratusi esu. Atvėsinau ant grotelių.

Išeina 4 didelės skardos lazdukių. Po 16 kiekvienoje.
Laiko užima daug. Gali daug ką apmąstyti. Netgi pusę savo gyvenimo. Galima pusę porcijos kepti, jei peno mąstymui mažiau...

Už receptą dėkoju Laukinėms mielėms.

Kibinai su kaimyniška gaidele

Mane stebina žmonių susvetimėjimas... Vakare neprisibelsi į kaimyno duris (ypač jei laiptinėje nedega šviesa), pagalbos iš praeivio gatvėje vargu ar beverta tikėtis. Dar skaudžiau, kai dėl kažkieno ambicijų, pavydo, nesusikalbėjimo pradeda trūkinėti ilgus metus puoselėti giminystės saitai... Baugu pasidaro tuomet, kai kaimynas nebepažįsta kaimyno, kai geriausia, ką gali padaryti žmogus žmogui, belieka tik gerklės perkandimo vienas kitam atvejai.

Mielieji, bet būna ir kitaip. Žinau, nes pati stengiuosi gyventi kitaip. Kiekvieną rytą išeinu iš namų pasakiusi sau, kad nors vieną gerą darbą padarysiu, kad nors vieną gerą žodį pasakysiu, kad nors vieną gerą akimirką parsinešiu su savimi namo. Tam reikia tiek nedaug, tik vieno vienintelio – noro. Jei visi taip galvotų, pasaulis būtų gražesnis...

Kibinai

Tešlai
1 kg miltų
450g margarino kepimui Eve
3 kiaušiniai ir 1 baltymas
200 g grietinės
žiupsnis druskos

Įdarui
500 g liesesnės kiaulienos faršo
500 g jautienos faršo
50 g margarino
3 didesni svogūnai
druskos
pipirų
čiobrelio
raudonėlio
daug mairūno

Patepimui – trynio ir šlakelio pieno plakinys

Kaip dariau: nusižiūrėjau iš jutubės :) Tik mėsos nekapojau, nes laiko neturėjau.
Tešla: į miltus su žiupsniu druskos sutarkavau margariną, supyliau išplaktus su grietine kiaušinius, išminkiau tešlą ir, suvyniojusi ją į maistinę plėvelę, įdėjau porai valandų į šaldytuvą.
Kol tešla šalo, pasidariau įdarą ir dar spėjau suslėgti tinginį :)

Įdaras: sumaišiau faršus, įdėjau margariną, subėriau sukapotus svogūnus, druską, grūstus pipirus, žoleles. Primygtinai rekomenduoju mairūną. Tik jokiu būdu ne Vegetą, kaip tame recepte... Beje, galie mėsą ir kapoti, tada bus arčiau originalo.

Procesas: iškočiojau blyniukus, dėjau įdarą ir užlanksčiau kaip virtinukus. Patepiau kiaušinio plakiniu ir palei lenkimo liniją pradūriau po dvi skylutes kiekviename kibine, kad kepant susikaupę garai išeitų. Kepiau 25 min. 200 °C orkaitėje įjungusi konvekcinį režimą.
Iš šito kiekio man išėjo 39 kibinai (kam reikia tiksliai, vienam kibinui buvo skirta 50 g tešlos ir 39 g mėsos). Kitą sykį kepsiu ant kepimo popieriaus, nes skardą grandyti – menkas malonumas.

Šiais pavaišinau kaimynus, dalyvavusius rudeninėje lapų grėbimo talkoje. Buvo smagu žiūrėti į išplėstas jų akis... Pasirodo, būna ir taip. Tą vakarą, valgydami kibiną, jie sudalyvavo slaptame bendrystės su kaimynais rituale :) Ačiū jiems...