Artėjant pavasariui...

Sakau, gal reikia susirūpinti, ateina pavasaris, vasara, reikės paltus nusivilkti... Bet pavartau savo recpetų saugyklą ir pagalvoju, kad du mėnesiai nieko neišgelbės. Jei jau keistis, tai ilgam... Arba po truputį... Ir vienąkart per savaitę kokį pyragą išsikepti ar kokį torčiuką sumeistrauti :) Gal nieko tokio :)

O dar lašinukai ir varškė iš kaimo šaldytuve akis bado. Na, kaipgi be jų...

Suprantu, kad agurkai ir pomidorai prekybos centruose na, švelniai tariant, mažai ko verti. Bet man kartais žiemą nooooooorisi va tokių spalvingų salotų.

Ir dar – geriausias vitamino C šaltinis lietuvio organizmui - rauginti kopūstai :) 100 g raugintų kopūstų yra beveik pusė paros normos vitamino C – apie 30–40 mg. Ir nekaloringi, ir skanu, ypač su svogūnu ir aliejumi. Mmmmmmm.

Mėlynojo sūrio pagardas

70-80 g pelėsinio sūrio
1 v. š. grietinės
1,5 v. š. grietinėlės
šviežiai grūstų pipirų
žiupsnelis druskos
šlakelis (0,5 v. š.) citrinos sulčių
keli lašai raudonojo vyno acto
1 v. š. kapotų laiškinio česnako laiškų (neturėjau, vieną kartą keičiau labai smulkiai pjaustytu šalotu, kitą kartą sukapojau česnako skiltelę. Turiu pastebėti, skanu visaip. Vasarą pabandysiu ir laiškinį česnaką)

Kaip darau: sūrį sutrupinu, įberiu druskos ir pipirų, suminkau šakute. Įdedu grietinės, supilu grietinėlę, suberiu svogūnus-česnakus-ar-ką-kitą-ką-turiu-iš-panašių-produktų, įpilu citrinos sulčių ir viską gerai sumaišau. Turi išeiti tokia vientisa masė. Tada paragauju, įlašinu kelis lašus raudonojo vyno acto, įberiu pipirų (nes, kaip taisyklė, pritrūksta), jei trūksta kremiškumo, ipilu dar grietinėles, išmaišau, ir dedu ant salotų. Tada dar daržoves pabarstau baziliku (džiovintu ar šviežiu kapotu) ir pašlakstau alyvuogių aliejumi. Skanu. Ir paprasta.

Recepto idėją pasigavau iš Davido, proporcijas pakeičiau pagal turimą sūrio kiekį. Pakeitus kiekius, pagardo užteko dviem porcijoms salotų. Žinoma, pataupius dar ir trečiam liktų.

Cukinijų bumas

Kai rugpjūčio pabaigoje grįžau po visų atostoginių gastrolių, susiėmiau už galvos: cukinijos peraugo... Na, joms gi užtenka dienos ar dviejų, kad iš simpatiškos mažulės pavirstų didžiuliu kalnu. Nuskyniau jas visas ir jau rengiausi pašalinti jas iš daržo ir iš savo gyvenimo, bet kažkokia nematoma ranka sulaikė. Ir štai į sodą atvažiavo pusbrolis su žmona. Ji ir pasiūlė nemesti tų peraugėlių lauk, o pasidaryti iš jų saldžiarūgščio padažo. Visada labai skeptiškai į tokias košes makalošes žiūrėjau, bet šita pakeitė mano nuomonę. Tikrai gera. Ir, kas svarbiausia, galima atsikratyti daržo peraugėlių.

Saldžiarūgštis Uncle Ben‘s padažas

2,5 kg cukinijų, pjaustytų kubeliais

0,5 kg paprikų, pjaustytų šiaudeliais

0,5 l pomidorų padažo (paties paprasčiausio)

0,5 stiklinės acto

1 stiklinė cukraus

1 stiklinė aliejaus

Lauro lapai, pipirai, druska pagal skonį.

Galima dėti aitriosios paprikos.

Kaip darau: viską, išskyrus actą, sudedu į puodą ir po užvirimo verdu apie 30–35 min. Po to supilu actą, paverdu dar 5 min., išpilstau į stiklainius ir valgau žiemą. Skanu su kepta ir virta, troškinta vištiena, triušiena, žuvimi, galima dėti į troškinius ir valgyti su ryžiais. Galima kabliuoti ir vieną, jei labai norisi. Tiesa, dar galima į šį padažą dėti prinokusių pomidorų.

Galiu pasakyti, kad padažo likutis, netilpęs į stiklainius, su kepta višta suėjo na ura :)