Netikėtai cinamonu pakvipusi vasara

Žinau, kad cinamonu geriau kvepėtų vėlyvas ruduo ir pirmas žiemos mėnuo nei birželis, pilnas čiobrelių, žemuogių ir šviežiai nupjautos žolės aromatų, bet turgelyje pamačiusi šviežias bulves iš Kipro (šį kartą nekreipiu dėmesio į visą local food filosofiją, jau treti metai birželio mėnesiais jas perku, nes labai skanios), prisiminiau vienoje laidoje apie Kipro virtuvę matytą vištienos su cinamonu receptą. Paprasta, greita ir skanu. Tinka įsidėti į iškylas į gamtą, nes šaltas patiekalas irgi skanus.

Žinoma, tinka ir lietuviškos šviežios bulvytės, kai tik jos pasirodo :)

Vištiena su cinamonu

1 supjaustytas viščiukas5–6 didelės bulvės, supjaustytos ketvirčiaisalyvų aliejaus kepimui3–4 cinamono lazdelėsbutelis raudonojo vynodruskospipirų

Kaip darau: vištienos gabalus apkepinu keptuvėje iki auksinės spalvos aliejuje, sudedu į troškintuvą, supilu butelį raudono vyno, įberiu druskos, pipirų, sumetu cinamono lazdeles ir troškinu. Bulves supjaustau į keturias dalis, apkepu keptuvėje iki gerai apskrus ir sudedu į besitroškinančią vištieną. Viską troškinu apie 35–45 minutes. Valgome užsigerdami atvėsintu raudonu vynu. Atvėsęs troškinys labai skanus su šviežiais agurkėliais.

Šaltinis: TV laida „My Cypriot Kitchen“ su Tonia Baxton

P.S. Gal man tik atrodo, o gal ir grįžau: gal pailsėjusi, o gal pavargusi, gal nenorinti, o gal negalinti, gal priverčianti save judėti, o gal laukianti įkvėpimo. Džiaugiuosi, kad nesu įsipareigojusi nei įpareigojanti, kad gyvenu sau, o ne kitiems, kad skaudžius dalykus keičia džiugūs, kad galiu ilsėtis visa siela, kad supratingi ir šilti, mylintys ir mylimi žmonės šalia.

Bus dar visko: ir sraigių (sezonas jau kaip ir baigėsi, bet ateis kiti metai), ir šokoladinis pyragas, ir nerealūs šašlykai, bet kol dar ne vėlu, ragaukite Netikėtas braškes. Pažadu, pajusite gyvenimo džiagsmą. Tik pasistenkite naudoti gerą balzaminį actą (Modenos, tirštą ir kvapnų, klampų (tik brangus jis...)

Susitaikymo karis

Jau labai seniai rašiau... Visko per tą laiką buvo: mokiausi, dirbau, rašiau, tapiau, bėgau, klupau, stojausi ir vėl toliau ėjau, džiaugiausi ir verkiau... Šiandien pagaliau pabandžiau sustoti, bet kol kas nelabai pavyksta. Pagreitis įgautas, dabar judėjimas tik iš inercijos, liūdesio ženklu pažymėtas (mat atsisveikinau šiandien su savo žiurkyte Grizela, tegul būna jai lengva žemelė po slyva).
Atsiprašau, jei ką įskaudinau, nepastebėjau (bet ir man nelengva buvo) ir siūlau susitaikymo karį :)

Greitas vištienos karis

600 g vištienos filė
200 ml grietinėlės
1 didesnis svogūnas
4–5 česnako skiltelės
1 š. pomidorų pastos
1 čiliukas
pusė a. š. garam masalos
pusė a. š. malto kumino
pusė a. š. ciberžolės
pusė a. š. maltos kalendros
druskos pagal skonį
alyvų aliejaus kepimui

Kaip darau: įkaitintame aliejuje apkepu svogūną (kol pasidaro skaidrus), sudedu vištienos filė kubeliais ir apkepu, kol visa mėsytė pabaltuos. Suberiu česnaką ir susmulkintą čiliuką (nebijokite aštrumo, reikia tiesiog išimti sėklytes, taip net mažoji M valgo ir nejaučia pipiriukų). pakepusi viską kokias 2–4 min., suberiu visus prieskonius ir druską, išmaišau, įdedu šaukštą pomidorų pastos ir gerai išmaišau. supilu grietinėlę ir palieku troškintis iki sutirštės.

Valgome su basmati ryžiais. Man jie skaniausi, galiu be nieko valgyti juos. Verdu be druskos labai dideliame kiekyje vandens, taip jie labiau birūs būna (nors jie ir taip birūs, nes mažai krakmolo turi).

Šaltinis: videojug pamokėlės.

Ryškiai geltona

Kažkada per Первый канал šeštadienio rytais rodydavo kulinarinę laidą Вкусно, kurios vedantysis buvo žiniukas (знаток) Borisas Burda. Kas yra знаток ir Borisas Burda, turbūt vyresnės kartos žiūrovai puikiai žino, o jaunesniems paaiškinsiu: tai toks intelektualų klubas, kurie žaidžia Kas? Kur? Kada? per tą patį Первый канал :). Bet dabar ne apie tai. Tiksliau – truputį apie tai. Toje Вкусно su Borisu Burda laidoje kartą viešėjo tadžikas ir jis pasakojo, kaip reikia virti tadžikišką plovą. Žinoma, mane dabar sudraskytų tikrojo plovo virimo meno žinovai, bet maniškis pagal tą tadžiko receptą irgi ne pats prasčiausias variantas. Juk ne lipni ryžių košė su kečupu... Be to, valgosi skaniai.
Tikram plovui reikia specialių ryžių. Tokių neturiu, dedu plikytus ilgagrūdžius, jie biresni, nesulimpa. Tiesa, ir puodo tikro plovui gaminti neturiu, imu storasienį troškintuvą su storu dugnu.
O dabar pasigirsiu: baigiantis viešnagei pas gimines Maskvoje, jų namų tvarkytoja tadžikė Malika pagamino plovą... Gaminimo principas beveik vienodas, recepto sudedamosios dalys vienodos, tik jos plovas buvo sausas ir sprangus. Turiu pasakyti, kad manasis variantas skanesnis :)

Auksinis plovas

600–700 g vištienos filė

4 svogūnai

5 nemažos morkos
400 g plikytų ryžių
kumino (galima ir kmynų)
kario
ciberžolės

šafrano

druskos

pipirų
nemažai (apie 50 ml) alyvuogių aliejaus

Filė - kubeliais, svogūnai – pusžiedžiais, morkos - šiaudeliais, ryžiai – nuplauti, česnakas – nuvalytas, bet nenuluptas nupjautomos šaknimis.

Kaip darau: aliejuje pačirškinu neluptą česnako galvą nupjautąja puse žemyn, kad visą savo aromatą paskleistų aliejuje, išimu, apkepu kubeliais supjaustytą vištieną, išimu, sudedu svogūnus, patroškinu iki skaidrumo, sudedu atgal vištieną ant svogūnų, suberiu morkas ir uždengusi dangtį patroškinu kokias 2-3 minutes. Tada įmontuoju į kurią nors vietą aukščiau minėtą česnaką, suberiu ryžius, užpilu vandeniu, kad viską apsemtų ir dar per pirštą virš būtų. Tada jau prieskoniai: karis + ciberžolė + kuminas (arba kmynai) + pipirai + druska + šafranas (2–3 siūlai). Visus prieskonius paviršiuje vandens paskleidžiu ir išmaišau šaukštu tik vandenį, kad tolygiai pasiskirstytų. Uždengiu dangtį ir palieku ant vidutinės ugnies viską troškintis. Šiukštu, nemaišau. Kai vanduo išgaruoja, ugnį išjungiu ir palieku uždengtu dangčiu dar kokioms 10–15 min. Jei vandens mažai ir ryžiai neišvirė, reikia pripilti, tik taip, kad jis neatvėsintų plovo. Pilti reikia palengva, padarius per vidurį daugiau skylučių.

Pavalgo 4–5 žmonės. Mes dviese valgom dvi dienas. Labai tinka įsidėti į darbą. Man skanu.

Pollo alla cacciatora

Kažkada seniai, kai namie dar neturėjau interneto ir tik tik buvau pradėjusi domėtis Italijos virtuve, radau neblogą puslapį. Likdavau po darbo, kad galėčiau jame panaršyti, o tada paleisdavau savo vaizduotės galias ir plaukdavau Viduržiemio jūros pakrantėmis, kilau į Šiaurės Italijos kalnus, klajojau vidurio Italijos peizažuose, kepiau kaitrioje Pietų Italijos saulėje. Įsivaizdavau kiekvieno Italijos regiono kvapą. Tai va, labai neblogas puslapiukas visiems, susidomėjusiems Italijos virtuve, kuri tokia pat įvairi ir be pabaigos, kaip ir jos žmonės... Vieną receptą iš ten nusižiūrėjau, ir jis tapo vienu mėgstamiausių ir greičiausių patiekalų, kai norisi vištienos, bet tingisi ją kepti orkaitėje :)

Pollo alla cacciatora (medžiotojų viščiukas)

1 kg viščiuko, 4 šaukštai alyvų aliejaus,
1 maža morka, 1 trumpas saliero stiebas, 1 svogūnas, vienas didesnis pomidoras (nuluptas, be sėklų, pjaustytas labai mažais kubeliais), 1 lauro lapas, 2–3 kadagio uogos, žiupsnis rozmarino, žiupsnis šalavijo (galima šviežio, galima džiovinto), 1 stiklinė balto sauso vyno, keli išmirkyti džiovinti grybai (dėl intensyvesnio miško skonio), 4–5 česnako skiltelės, naminio vištienos sultinio arba vandens (troškinimui), druska, pipirai

Nuplaunu ir nusausinu vištienos dalis (man skaniausia blauzdelės ir krūtinėlė), jas pasūdau. Salierą, morką supjaustau smulkiais šiaudeliais, svogūną į keturias dalis, česnakus suspaudžiu peiliu, sumetu į įkaitusį alyvų aliejų. Kai daržovės suminkštėja, bet ne apskrunda, dedu suspaustas peiliu kadagio uogas, rozmariną, šalaviją, lauro lapą, pipirų, gerai druska pabarstytus vištos gabaliukus ir apskrudinu juos iš abiejų pusių ant stipresnės ugnies. Tada supilu stiklinę vyno, o kai vynas išgaruoja, sudedu grybukus, pomidoro gabaliukus ir troškinu gerą pusvalandį ant vidutinės ugnies, po truputį pilu sultinį arba vandenį. Baigiant gaminti skysčio neturi būti likę, tik tirštas padažiukas.

Šį kartą dariau be pomidoro, nes neturėjau... Išėjo skaniai. Patariu negadinti šio patiekalo jokiais ryžiais, makaronais, bulvėmis ir kitais garnyrais. Skaniausias jis su šviesia itališka duona, geriausia – kepta namie :) Recepto originalas.