Nauji metai - nauji ratai :)

„Žmonija turėtų žinoti ir tai, kad gyvenimas yra sinusoidinis energijos tekėjimas - pozityvaus ir negatyvaus, arba gėrio ir blogio, kaita. Tai irgi tiesa, kurios negalima išvengti. Tik tas, kuris gerojo laikotarpio metu nejaučia džiaugsmo ir nekaupia sieloje jėgos, pradeda dūsauti ir skųstis, kad vis vien tasai laikotarpis kada nors baigsis, kad jam greit vėl bus blogai (lyg kitiems būtų kitaip), ilgina blogio laikotarpį. Nuolatinė baimė dėl blogio greitai ima trukdyti matyti gėrį.“

Luule Viilma „Mokymas išlikti gyvam“

Va šie žodžiai mane lydės visus šiuos metus. Primins, kad reikia galvoti gražiai ir gyventi gražiai. Nežinau, ar pavyks. Stengsiuosi savyje maitinti gerąjį vilką. Kas nežino, tai čia tokia viena indėnų patarlė sako, kad žmoguje gyvena du vilkai: baltasis gėrio ir juodasis blogio. Ir laimi tas vilkas, kurį geriau maitiname.

Pozityvas ir dar kartą pozityvas. Nesvarbu, kad aplink siaučia visokie negerumai.

Šiemet dar nusprendžiau nesikeikti. Tiesą pasakius, bent jau stengtis nesikeikti. Netransliuoti neigiamos energijos, kurios ir taip aplink labai daug. Žinoma, dar daug pažadų sau daviau Naujųjų metų proga, bet jie turbūt ir liks neištesėti. Kaip ir kiekvienais metais. Priėjau išvados, kad nereikia žadėti. Reikia tiesiog imti ir veikti. Todėl dainelės „uch uch pažadu, nuo pirmadienio metu“ šiemet nebus. Tiesiog lauksiu, kol pribręsiu pokyčiams, o tada savaime ir pradėsiu keistis.

Duona kasdieninė

375 g kvietinių miltų
200 g  ruginių miltų

75 g įvairių sėklų (sėmenų, saulėgražų, kmynų)

20 g alyvuogių aliejaus arba kitų riebalų

375 g šilto vandens

10 g druskos

5 g sausų mielių arba 10 g šviežių mielių

Didelis svogūnas + sviestas kepimui.

Kaip darau: keptuvėje svieste apkepinu smulkiai kapotą svogūną iki tol, kol jis pasidaro gražiai auksinės spalvos. Atvėsinu.

Giliame dubenyje sumaišau visas recepto susedamąsiais dalis, gerai išmaišau, o tada apie ketvirtį valandos medituoju minkydama. Jei tešla labai limpa prie minkymo paviršiaus, patepu rankas aliejumi. Formuoju kepaliuką, dedu į miltais pabarstytą formą, pabarstau miltais, uždengiu rankšluostuku ir paleiku dviems valandoms ramybėje šiltoje vietelėje, kad pakiltų.

Prieš pašaudama į orkaitę, įpjaunu arba per vidurį, arba skersai tris kartus.

Kepu orkaitėje, įkaitintoje iki +240 C, apie dešimt minučių, paskui sumažinu temperatūrą iki 210 C ir kepu tol, kol iškeps (apie 30–40 min.). Iškepusią duonelę suvynioju į šlapią rankšluostį ir padedu atvėsti ant grotelių. Drėgmė neleidžia sukietėti plutai.

Miltų santykį galima varijuoti: daugiau ruginių – tamsesnė ir rupesnė duonelė, daugiau kvietinių – šviesesnė ir lengvesnė duonelė. 

Receptą pasiskolinau iš Mindaugo. Ačiū jam.

Duona labiau šventinė nei kasdieninė

Žodžiu taip. Kas pasiryšite kepti šią duoną, paaukosite tam mažiausiai pusdienį. Penki kildinimai, bet rezultatas fantastiškas. Tie, kurie ragavo, sakė patys bandys kepti, bet vis recepto nesulaukia ir jau gali mane vadinti pažaduke. Na, bet kitaip negaliu. Šio recepto aprašymas reikalauja susikaupimo arba mažų mažiausiai laiko. Laiko dabar sąlyginai turiu, tai ir pradedu, kol manęs nepertrauks mano gražuolės pageidavimų koncertas.

Beje, kai pirmą kartą ją pati kepiau, pradėjau apie šeštą vakaro, baigiau pusę pirmos nakties. Dabar įgūdžiai procesą paspartino kokia valandžiuke. Receptą radau Julios Vysockajos laidoje „Едим дома“, dar jį galima rasti čia.

Duona su alyvuogėmis ir česnaku

Įdarui (jį reiks atvėsinti, todėl rekomenduoju jį pasiruošti per pirmą ar antrą tešlos kildinimą)
2 š. alyvų aliejaus
10 juodųjų alyvuogių (imu su kauliukais ir juos išimu, jos sultingesnės, mėsingesnės)
2–3 česnako galvutės
2 š. vandens
1 š. balzaminio acto
2–3 š. cukraus
geras žiupsnis (gal net du) rozmarino (galima ir šviežio, ir džiovinto)
žiupsnis grūstų juodųjų pipirų
1 a. š. jūros druskos

Kaip darau: sunkioje keptuvėje į įkaitintą alyvuogių aliejų sumetu nuluptą česnaką skiltelėmis, jų nesmulkinu, įpilu vandenį, balzaminį actą, cukrų, druską, pipirus, rozmariną ir alyvuoges (žinoma, be kauliukų). Pakepu viską ant mažos ugnies 5 minutes.

Tešlai
75 ml alyvuogių aliejaus
10 g druskos
100 g miltų (rupaus malimo)
75 ml šviežiai išspaustų apelsino sulčių
7 g sausų mielių
420 g miltų
300 ml šilto vandens (geriausia – negazuoto mineralinio)

Kaip minkau tešlą: dideliame pašildytame dubenyje sumaišau šiltą vandenį su 210g miltų ir supilu mieles, išmaišau ir palieku pusantros–dviem valandom šiltoje vietoje. Supilu dar 210 g miltų, apelsinų sultis, rupius miltus (dedu ruginius), druską ir išminkau. Supilu 25 ml alyvuogių aliejaus ir dar kartą išminkau. Kildinu 45 min. uždengusi maistine plėvele. Šį procesą kartoju dar du kartus (kol visą aliejų suminkau į tešlą): pilu po 25 ml aliejaus, išminkau ir pakildinu šiltoje vietoje po 45 min. Kildinant būtina uždengti. Iškočioju tešlą stačiakampiu ne storiau kaip 1–2 cm, sudedu ant jos atvėsusį įdarą ir sulankstau kaip voką. Uždengiu drėgnu rankšluosčiu ir palieku pusvalandžiui. Skardą pabarstau miltais ir ant jos padedu tą pakilusį kepalą.

Kaip kepu: 5 min. kepu orkaitėje, įkaitintoje iki 250 °С, pakui sumažinu iki 180 °С ir kepu dar 35—40 min., kol viršus paruduoja.

Pjaustau tik atvėsusią. Valgau vieną, labai jau tas įdaras skanus, todėl jo galite nepagailėti.

Miltų ir mielių terapija

Netikėtumai grūdina. Išmoksti prisitaikyti prie situacijos. Sugebi reaguoti tinkamai. Imi viską vertinti iš šalies ir nebebijai, kad netikėta situacija išves iš pusiausvyros. Puikiai išmoksti pasislėpti.

Keistas jausmas, kai žmogus atiduoda dalį savęs. Dar keistesnis, kai tos dalies negali priimti taip, kaip jis to norėtų. Tada atleidi sau už mintis, kurios sukasi tavo galvoje, ir eini tolyn, stengdamasi, kad tavęs nepastebėtų. Pabandai užsimaskuoti rudeninių lapų krūvoje. Arba už miltų debesies virtuvėje. Tada, kai man keista širdyje, mano virtuvėje visada sninga. Ir kvepia mielėmis.

Grissini (duonos lazdelės)

623 g miltų
397 g vandens
6,5 g (2 t.) sausų mielių
9 g (1,5 t.) druskos
2 v. š. alyvų aliejaus
Pabarstymui – juodgrūdės, rupi jūros druska ir grūsti pipirai.

Kaip dariau: miltus, mieles, druską sumaišau viename dubenyje, vandenį ir alyvų aliejų – kitame. Vientisa srovele pyliau skystį į sumaišytus birius ir minkiau. Šį kartą bandžiau taip :) Minkiau tol, kol tešla nebelipo prie rankų, pasidarė glotni, elastinga. Pavyko puikiai. Palikau uždengtą šiltoje vietoje, kad pakiltų dvigubai. Apie dvi valandas vonioje ant rankšluosčių pastovėjo. Patikrintas metodas – skersvėjų nėra, rankšluosčiai ant gyvatuko šilti – tikras rojus mielinei tešlai. Kai pakilo, padalijau į keturias lygias dalis ir formavau lazdeles.

Formavimas: iš kiekvienos dalies iškočiojau po didelį ploną blyną, supjausčiau juostelėmis, tada juostelę perlenkiau per pusę ir susukau kaip virvelę. Ilgis – kaip skardos išilgai, gali užsilenkti. Kepant truputį gali sutrumpėti, tai bus kaip tik. Man asmeniškai – kuo ilgesni, tuo skaniau. Pabarsčiau kiekvieną prieš sukdama pabarstukais (tik druskos nepadauginkite, nes tešla ir taip sūroka), aptepiau kiekvieną lazdelę alyvų aliejumi ir – į orkaitę.
Kepiau 170–180 °C orkaitėje įjungusi ventiliatorių ant kepimo popieriaus 25–30 min. Galima ir be, bet taip įpratusi esu. Atvėsinau ant grotelių.

Išeina 4 didelės skardos lazdukių. Po 16 kiekvienoje.
Laiko užima daug. Gali daug ką apmąstyti. Netgi pusę savo gyvenimo. Galima pusę porcijos kepti, jei peno mąstymui mažiau...

Už receptą dėkoju Laukinėms mielėms.