Artėjant pavasariui...

Sakau, gal reikia susirūpinti, ateina pavasaris, vasara, reikės paltus nusivilkti... Bet pavartau savo recpetų saugyklą ir pagalvoju, kad du mėnesiai nieko neišgelbės. Jei jau keistis, tai ilgam... Arba po truputį... Ir vienąkart per savaitę kokį pyragą išsikepti ar kokį torčiuką sumeistrauti :) Gal nieko tokio :)

O dar lašinukai ir varškė iš kaimo šaldytuve akis bado. Na, kaipgi be jų...

Suprantu, kad agurkai ir pomidorai prekybos centruose na, švelniai tariant, mažai ko verti. Bet man kartais žiemą nooooooorisi va tokių spalvingų salotų.

Ir dar – geriausias vitamino C šaltinis lietuvio organizmui - rauginti kopūstai :) 100 g raugintų kopūstų yra beveik pusė paros normos vitamino C – apie 30–40 mg. Ir nekaloringi, ir skanu, ypač su svogūnu ir aliejumi. Mmmmmmm.

Mėlynojo sūrio pagardas

70-80 g pelėsinio sūrio
1 v. š. grietinės
1,5 v. š. grietinėlės
šviežiai grūstų pipirų
žiupsnelis druskos
šlakelis (0,5 v. š.) citrinos sulčių
keli lašai raudonojo vyno acto
1 v. š. kapotų laiškinio česnako laiškų (neturėjau, vieną kartą keičiau labai smulkiai pjaustytu šalotu, kitą kartą sukapojau česnako skiltelę. Turiu pastebėti, skanu visaip. Vasarą pabandysiu ir laiškinį česnaką)

Kaip darau: sūrį sutrupinu, įberiu druskos ir pipirų, suminkau šakute. Įdedu grietinės, supilu grietinėlę, suberiu svogūnus-česnakus-ar-ką-kitą-ką-turiu-iš-panašių-produktų, įpilu citrinos sulčių ir viską gerai sumaišau. Turi išeiti tokia vientisa masė. Tada paragauju, įlašinu kelis lašus raudonojo vyno acto, įberiu pipirų (nes, kaip taisyklė, pritrūksta), jei trūksta kremiškumo, ipilu dar grietinėles, išmaišau, ir dedu ant salotų. Tada dar daržoves pabarstau baziliku (džiovintu ar šviežiu kapotu) ir pašlakstau alyvuogių aliejumi. Skanu. Ir paprasta.

Recepto idėją pasigavau iš Davido, proporcijas pakeičiau pagal turimą sūrio kiekį. Pakeitus kiekius, pagardo užteko dviem porcijoms salotų. Žinoma, pataupius dar ir trečiam liktų.

Itališkai...

Vakar pasikasiau šviežių bulvių ir šiandien eidama namo buvau tikra, kad išvirsiu jas su lupenomis, pasidarysiu kastinio (naminė grietinė šaldytuve laukia nesulaukia savo laimės valandos), pabarstysiu krapukais, dašiu ir skaniai suvalgysiu... Net skonį jutau ir bandžiau prisiminti, kuriame segtuve guli Rūtos mamos kastinio receptas, bet staiga į pašonę tarsi kas kumštelėjo: „Kai grįši, jau bus beveik naktis, kokios dar bulvės?..“ Tuomet prigriebiau gabaliuką mozzarella tipo sūrio ir parėjusi namo sumeistravau tikrą itališkos klasikos šedevrą. Tikri naminiai pomidoriukai iš šiltnamio, itališkas alyvuogių aliejus ir saule alsuojantys citrininio baziliko lapeliai iš savos prieskonių lysvės... Esu tikra, kad valgydama murkiau iš malonumo. Gerai, kad niekas niekas negirdėjo :)

Insalata Caprese, arba tricolore pagal Italijos vėliavos spalvas :)

Du nedideli pomidorai
Vienas rutuliukas mozzarella tipo sūrio (mažo vaiko kumščio dydžio)
Baziliko lapeliai
Jūros druska (stambi)
Šviežiai grūsti pipirai
Alyvuogių aliejus (ypač tyras, pats geriausias, kokį turit, tas, kuris neskirtas kepimui :)
Keli lašai balzaminio acto (geriau tikras itališkas, o jei tokio nėra, tada geriau visai nepilti, sugadinsit, bus per daug rūgštu)

Kaip darau: pomidorus ir mozzarella supjaustau griežinėliais, sudedu ant lėkštės pramaišiui, pabarstau druska, pipirais, užberiu baziliko lapelių, apšlakstau alyvuogių aliejumi ir balzaminiu actu. Valgau. Mmmmmmmmmmm...

Alyvuogių aliejus :) Kvepia žaluma, skonis turi obuolių, ką tik nupjautos žolės, drėgnos žemės po vasaros lietaus natų. Jo butelis su italais iš Lacio regiono (centrinės Italijos, jam priklauso ir Roma) išmainytas į lietuvišką skilandį vienoje tarptautinėje mugėje. Taupomas, vartojamas tik ypatingomis progomis :)

Išsvajotieji marinuoti kopūstai

Kodėl išsavjotieji? Ogi todėl, kad niekaip nesuprasdavau, kaip jie tokius skanius visuomeninio maitinimo įstaigose padaro... Man labai skani ta rūgštelė ir traškūs kopūstėliai su lengvu česnako prieskoniu. Žinoma, niekada neklausiau recepto, bet kartą kolegė neiškentusi vienoje vietoje paklausė, tai pasakė tik tiek, kad karštu marinatu užpila... Žodžiu, atsirado bent užuomina. Ėmiausi paieškų ir po ilgų klaidžiojimo metų – eureka :) Man - topas. Beveik nulis pastangų, o rezultatas puikus.

Marinuoti kopūstai (ne žiemai)

3 kg kopūstų
500 g morkų
1 galvutė česnako
truputis kmynų

Marinatui:
2 stiklinės vandens
1 stiklinė cukraus
1,5 stiklinės obuolių acto
0,75 stiklinės aliejaus (neutralaus skonio)
3 valg. š. druskos
keli kvepiančiųjų pipirų žirneliai

Kaip darau: kopūstus, morkas sutarkuoju, česnaką sukapoju, viską sumaišau dideliame dubenyje, įberiu žiupsnį kmynų. Rekomenduoju paimti didelį dubenį, nes daug visko pasidaro. Aš darau visada iš pusės kiekio, bet ir tada imu didelį dubenį. Išverdu marinatą: viską supilu į puodą ir užverdu. Užpilu marinatu kopūstus, uždarau ir palieku marinuotis per naktį. Skanu.

Tokius kopūstus vežėmės prie jūros vasarą, puikiai penkias dienas išsilaikė be jokio šaldytuvo. O jau kaip prie dešrelių ar šašlykų skanu... Mmmmmm. Receptą radau čia.

Mano londonietei draugei (ir visiems kitiems, mėgstantiems sodrią žalumą lėkštėje)

Špinatai yra gėris. Neįprastas mūsų, bulvių mėgėjų, krašte. Pilnas geležies, kitų tram pam pam vitaminų ir mineralų :) (Kažkur skaičiau, kad tos geležies nėra tiek, kiek kažkada galvota, bet...) Pirmas daržo žalumynas pavasarį, kol dar nėra ridikėlių, salotų. Skaniausi – savo sode užauginti, laistyti. Auginam juos ir vargo nematom, net sėti nebereikia, patys iš pernykščių sėklų puikiai auga. Dar džiugina tai, kad savo augintais galima mėgautis ne tik pavasarį, bet ir visą vasarą, netgi rudenį, tik reikia nepamiršti vėliau pasėti. Žodžiu, nemėgstu tų supakuotų į plastikinius maišelius, puviniu jie man atsiduoda... Beje, kad geležį organizmas pasisavintų, juos reikia valgyti su daug vitamino C turinčiais vaisiais, pvz., aš valgau juos pašlakstytus citrinos (kartais ir žaliosios) sultimis ir trupučiu alyvų aliejaus. Mažiems vaikams žalių neįkiši (karti patirtis), bet sriuboje, lietinių blynų įdaruose eina visiems :) Man skaniausi – žali. Tiek apie šipnatus. Dabar – apie Nigellą. Benaršydama interneto platybėse, neseniai susipažinau su šia nepakartojama asmenybe. Ką aš galiu pasakyti... Tikra moteris. Jausminga, kartais sentimentali, alsuojanti moteriškumu. Kartais kompleksuojanti dėl papilnėjusios figūros, kartais – besididžiuojanti savimi. Žodžiu, man patiko. Tiek apie Nigellą. Dabar – apie Nigellą ir špinatus kartu.

Nigellos Lawson špinatų, moliūgų sėklų ir lašišos salotos

Šitos salotos – nerealios. Man labai patiko. Turėsiu kuo pavaišinti draugus, kurie mėsos nevalgo. Ir svogūnų ten nėra, tad tiks ir jų nemėgėjams.

Trys geros saujos špinatų lapų (jaunesnių, mažesnių, smulkesnių)
Keli rūkytos lašišos gabalėliai (viena pakuotė)
Pakepintos moliūgų sėklos (aišku, gliaudytos)
Avokadas

Užpilui
Pusės žaliosios citrinos sultys ir smulkiai tarkuota žievelė
Geras žiupsnis jūros druskos
Originale – vienas šaukštas moliūgų aliejaus ir du – žemės riešutų.
Mano variante – vienas extra vergine olive oil ir vienas grūdų ir vaisių aliejaus (Carapelli Olys) Na neturiu moliūgų aliejaus, gal reiks kada įsigyti...
Viską gerai sumaišome.

Špinatus gerai nuplaunu (turi savybę kaupti smėlį), nusausinu (dėkoju Tupperware, Vaidai ir savo darbdaviui už galimybę įsigyti stebuklą, vadinamą kombainu daržovėms nusausinti, psl. 29 ), supilu gerą saują moliūgų sėklų, šaukšteliu išgrandau vieną avokadą, užpilu visa, kas aukščiau išvardyta, išmaišau, sudedu į lėkštę, šalia padėlioju lašišą, ją gausiai pabarstau grūstais pipirais ir pašlakstau trupučiu žaliosios citrinos sulčių. Skanu su balta duona.

Diiiiiiiiiiiiiiiiiiiidelė lėkštė gėrio = dėkingos valgančiųjų akys. Verta. Proporcijas galima atitinkamai didinti, mažinti neverta. Mano varianto užtenka dviems pavalgyti mėgstantiems asmenims. Tik bėda – mėsaėdžiams kiek vėliau norisi kumpio arba dešros :)

Reecepto originalas čia

Fantazija ožkų pieno sūrio tema

Salotos toks dalykas, kuriame fantaziją gali paleisti ten, kur ji nori. Jų yra galybė variantų, jos gali būti kiekvieną kartą vis kitokios. O svarbiausia gaminat salotas yra kuo šviežesni ir kuo tikresni produktai. Tikresni tai tie, kurie užaugę savo sode. Plastmasiniai pomidorai ir kitos gėrybės iš prekybos centrų pateisinamos tik žiemą ir pavasarį, kol dar savo nėra...
Vakar, grįžusi iš dailės, pafantazavau ožkų pieno sūrio tema, nes šaldytuve gulėjo pakelis, kurį reikėjo skubiai realizuoti :)

Fantazija ožkos pieno sūrio tema
Keli griežinėliai ožkų pieno sūrio
Du gabaliukai saulėje džiovintų konservuotų pomidorų
Salotų lapų (aš dėjau aisberg, bet galima visokių)
Nedidelė svogūno galvutė
Pomidoras
Užpilui: ypač tyras alyvuogių aliejus, keli žaliosios citrinos lašai, bazilikas (tinka ir džiovintas, ir šviežias, du a. š. aliejaus, kuriame konservuoti pomidorai, druskytės)

Salotų lapus suplėšiau, ant jų pusiau griežinėliais supjausčiau svogūną (gaila, neturėjau mėlynojo, būtų labiau tikęs), subėriau suplėšytą sūrį, supjaustytą džiovintą pomidorą. Pusmėnuliais pjaustytą pomidorą išdeliojau ratu aplink lėkštės turinį ir viską užpyliau užpilu, kurio negaminau atskirai, o pyliau ir barsčiau po vieną komponentą tiesiai ant salotų.
Būtų nepamaišę dar kelios juodosios alyvuogės...

Skanu su skrudinta balta duona, kuri pagardinta šlakeliu alyvuogių aliejaus ir patrinta česnaku.
Kai paragavau, buvau labiau negu patenkinta rezultatu :) Merginos ir vaikinai, gaminkite salotas namie dažniau, leiskite pasireikšti fantazijai.