Nauji metai - nauji ratai :)

„Žmonija turėtų žinoti ir tai, kad gyvenimas yra sinusoidinis energijos tekėjimas - pozityvaus ir negatyvaus, arba gėrio ir blogio, kaita. Tai irgi tiesa, kurios negalima išvengti. Tik tas, kuris gerojo laikotarpio metu nejaučia džiaugsmo ir nekaupia sieloje jėgos, pradeda dūsauti ir skųstis, kad vis vien tasai laikotarpis kada nors baigsis, kad jam greit vėl bus blogai (lyg kitiems būtų kitaip), ilgina blogio laikotarpį. Nuolatinė baimė dėl blogio greitai ima trukdyti matyti gėrį.“

Luule Viilma „Mokymas išlikti gyvam“

Va šie žodžiai mane lydės visus šiuos metus. Primins, kad reikia galvoti gražiai ir gyventi gražiai. Nežinau, ar pavyks. Stengsiuosi savyje maitinti gerąjį vilką. Kas nežino, tai čia tokia viena indėnų patarlė sako, kad žmoguje gyvena du vilkai: baltasis gėrio ir juodasis blogio. Ir laimi tas vilkas, kurį geriau maitiname.

Pozityvas ir dar kartą pozityvas. Nesvarbu, kad aplink siaučia visokie negerumai.

Šiemet dar nusprendžiau nesikeikti. Tiesą pasakius, bent jau stengtis nesikeikti. Netransliuoti neigiamos energijos, kurios ir taip aplink labai daug. Žinoma, dar daug pažadų sau daviau Naujųjų metų proga, bet jie turbūt ir liks neištesėti. Kaip ir kiekvienais metais. Priėjau išvados, kad nereikia žadėti. Reikia tiesiog imti ir veikti. Todėl dainelės „uch uch pažadu, nuo pirmadienio metu“ šiemet nebus. Tiesiog lauksiu, kol pribręsiu pokyčiams, o tada savaime ir pradėsiu keistis.

Duona kasdieninė

375 g kvietinių miltų
200 g  ruginių miltų

75 g įvairių sėklų (sėmenų, saulėgražų, kmynų)

20 g alyvuogių aliejaus arba kitų riebalų

375 g šilto vandens

10 g druskos

5 g sausų mielių arba 10 g šviežių mielių

Didelis svogūnas + sviestas kepimui.

Kaip darau: keptuvėje svieste apkepinu smulkiai kapotą svogūną iki tol, kol jis pasidaro gražiai auksinės spalvos. Atvėsinu.

Giliame dubenyje sumaišau visas recepto susedamąsiais dalis, gerai išmaišau, o tada apie ketvirtį valandos medituoju minkydama. Jei tešla labai limpa prie minkymo paviršiaus, patepu rankas aliejumi. Formuoju kepaliuką, dedu į miltais pabarstytą formą, pabarstau miltais, uždengiu rankšluostuku ir paleiku dviems valandoms ramybėje šiltoje vietelėje, kad pakiltų.

Prieš pašaudama į orkaitę, įpjaunu arba per vidurį, arba skersai tris kartus.

Kepu orkaitėje, įkaitintoje iki +240 C, apie dešimt minučių, paskui sumažinu temperatūrą iki 210 C ir kepu tol, kol iškeps (apie 30–40 min.). Iškepusią duonelę suvynioju į šlapią rankšluostį ir padedu atvėsti ant grotelių. Drėgmė neleidžia sukietėti plutai.

Miltų santykį galima varijuoti: daugiau ruginių – tamsesnė ir rupesnė duonelė, daugiau kvietinių – šviesesnė ir lengvesnė duonelė. 

Receptą pasiskolinau iš Mindaugo. Ačiū jam.

Kokosinis atsiminimas

Jau visi tie, kas turi tokiu laiku miegoti, miega, o aš prisėdau čia. Kažkoks pogimtadieninis sindromas užėjęs. Skaitau, o nesuprantu, rašau, o neturiu ką pasakyti... Ir knygos, kurias pastaruoju metu imu skaityti, prasideda arba pasibaigia savižudybėmis... Ne, čia ne rudeninė depresija, nes man patinka ruduo... Čia kažkoks laikinumo, netikrumo jausmas, pavogęs mano vidinę ramybę. Jaučiuosi tarsi gelbėjimo ratas, kuris traukia kitus, o pas lieka mirkti vandenyje. Noriu ten, kur gyvenimo džiaugsmu pulsuoja sienos. Žinau, kad norai ir liks norais. Tik nenoriu to suprasti... Todėl užsiimu virtuvės terapija. Žadėjau dailiokėms nunešti (gal penkioms receptą daviau, nė vienai neišėjo, mistika kažkokia), bet šiandien dailės užsiėmimas atšauktas, tad patys namie pavalgėme ir su draugais pasidalijome :) Pyragas kepamas pagal greitą kolegės duotą kokosinio pyrago receptą. Jis praverčia tada, kai reikia daug ir skanaus.

GREITAS IR LABAI KOKOSINIS PYRAGAS

 

Užpylimui:
200 ml indelis riebios grietinėlės (gerai atšaldytos)

Pyrago pagrindui:
375 g miltų
2-3 a. š. kepimo miltelių
300 g cukraus
2 kiaušiniai
350 ml kefyro (lieso)

Užbarstymui:
150 g kokoso drožlių
100 g cukraus

Kaip darau: cukrų ir kiaušinius gerai išsuku mikseriu, supilu sijotus miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, išmaišau, supilu kefyrą, viską gerai išsuku. 
Skardelę (30x40 cm) iškloju kepimo popieriumi, supilu tešlą, išlyginu, užbarstau lygiu sluoksniu kokoso drožles, sumaišytas su cukrumi, kepu apie 30 min.  180  laipsnių orkaitėje.
Tik ištrauktą iš orkaitės pyragą iš karto sulaistau grietinėle, paimta tiesiai iš šaldytuvo. Labai svarbu, kad ji būtų šalta, tada net šnypščia kokosas, kai pili :)

Pjaustau jau atvėsusį. Valgom skaniai ir daug. Sako, kad toks pat variantas neblogai išeina ir su migdolų drožlėmis, tik, man atrodo, tada norėtųsi daugiau karamelės...

Kartais buna taip...

Kartais būna taip, kad atėjęs į virtuvę jis sako: va dabar kai nufotografuosiu, galėsi į savo blogą įdėti :) Žodžiu, būna netvarka visiška virtuvėje. Kartais valgau konservuotą tuną tiesiai iš skardinės, ir man gera širdyje. Kartais turiu visokių manijų. Dabar, pvz, sausainių Gaidelis manija. Kartais valgau pieniškas dešreles  su garstyčiomis, pomidorų padažu ir juodos duonos riekele. Taip, kaip seniau, vaikystėje, autobusų stoties bufete. Kartais noriu su dvirka viena nuvažiuoti nusimaudyti į kokią kūdrą paslapčia ir greitai, kad nereiktų paskui save tempti krūvos rankšluosčių, atsigerti ir sumuštinių krūvos. Kartais noriu būti viena. Kartais nenoriu. O dažniausiai tiesiog negaliu :) Kartais randu kokį receptą ir nešioju jį galvoje tol, kol jis neišlenda į paviršių pačiu netinkamiausiu momentu, pvz., dalykinėje konferencijoje apie viešąją komunikaciją. Tada grįžtu namo ir per prievartą ištraukiu jį į dienos šviesą. Taip nutiko ir su šiuo gražuoliu. Bet įspėju, man jis skanus tik šiltas, todėl kepkite tada, kai yra valgytojų, ir jie pažada jį sudoroti per pirmas penkiolika jo gyvenimo minučių.

Oliverio mielinis su kedro riešutais

250 g lydyto sviesto

500 g miltų

4 kiaušiniai

7 g sausų mielių

400 g cukraus

1 citrinos sultys ir žievelė

100  g kedrinių pinijų

Kaip darau: iškloju skardą (tortuko formą 27 cm skersmens) kepimo popieriumi ir jį apibarstau trupučiu miltų. Mieles sumaišau su lydytu sviestu, dideliame dubenyje išplaku kiaušinius. Supilu į kiaušinio plakinį mieles su sviestu, cukrų, citrinos žievelę ir sultis, įsijoju miltus. Viską gerai išmaišau ir pilu į formą. Ant viršaus užbarstau riešutukus ir kepu apie 40 min. iki 180 laipsnių Celsijaus įkaitintoje orkaitėje. Ar iškepęs, tikrinu pagaliuku :)

Kaip valgau: su pienu ar balta kava dar šiltą.

Šaltinis: Jamie Oliver. Mano Italija.

Šokoladiniai debesys

Dieve, koks tu suteikiantis palaimą... Ta palaima ryte pasiekiama tada, kai trys didžiosios mano gyvenimo meilės dar miega. Tada puodelis įprastos rytinės kavos įgauna kitą skonį.  Ir nuneša mane įkvėpimas į neišbrendamus kūrybos tolius, pasiklystu tarp žodžių, sakinių ir slėpiningų garsų. Tada ir knyga skitoma kitaip, ir muzika tiesiai širdin eina.

Šokoladinio debesies tortas (labiau dangiško skonio šokoladinis pyragas)

Pagal NigellaLawson.

250 g juodo šokolado, (min. 70% kakavos)

125 g minkšto sviesto

6 kiaušiniai

175 g cukraus

2 š. apelsinų likerio ar kokio kito intensyvaus skonio, draugaujančio su šokoladu, alkoholio

Vieno apelsino žievelė

1/2 a. š. kakavos pudros papuošimui

Pyragui reikia 23 cm pyrago formos, geriausia – atsidarančios iš šono, kitaip bus sunku išimti.

Kaip darau: paimu tris dubenis. Pirmajame sviestą ir šokoladą ištirpinu garų vonelėje ir gerai sumaišau. Antrajame keturis trynius ir du kiaušinius išsuku su 5 šaukštais cukraus, suberiu nutarkuotą apelsino žievelę, kliusteliu alkoholio. Trečiajame keturis baltymus išplaku su žiupsniu druskos ir 6–7 šaukstais cukraus.

Tada į pirmąjį dubenį su šokolado ir sviesto mišiniu po truputį įmaišau antrojo dubens turinį. Kai gerai išsimaišo, dedu kelis šaukštus trečiojo dubens turinio – plaktų baltymų – ir atsargiai įmaišau į šokoladinę masę. Kai šokoladinė masė įgauna lengvumo, sudedu likusius baltymus, juos atsargiai įmaišau ir įdedu į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą. Kepu 180 laipsnių Celsijaus kaitrumo orgaitėje apie 35–40 min.

Kaip puošiu: dažniausiai pabarstau karčiąja kakava per sietelį.

Nigella siūlo puošti grietinėle, išplakta va taip:

500 ml grietinėlės

1 a. š. vanilės ekstrakto

1 š. apelsinų likerio ar kokio kito intensyvaus skonio, draugaujančio su šokoladu, alkoholio

Ir tik tada pabarstyti kakava.

Mano manymu, grietinėlė tik apsunkina ir padaro šį pasakišką tortą labai riebų. Na, bet jei vis tik išbandysite Nigellos variantą, grietinėlę dėkite ant torto prieš pat jį patiekdami.

P.S. Pastarieji metai mano gyvenimą pakeitė. Vienas brangus žmogus išėjo, kitas, dar brangesnis,  atėjo.  Jausmas, kad atėjo tas pats, neapleidžia iki šiol. Nežinau, ar taip gali būti, bet kartais jaučiu išėjusiojo ranką ant peties ar žvilgsnį iš tolo. Ypač tada, kai esu laiminga iki graudulio...  Negalvojau, kad mus siejo TOKS ryšys. Nors būdami kartu dažniau pykdavomės. Dėl abiejų nereikalingų principų... Ir dabar tikrai nesvarbu, kad tai, ką jis kartais darė, man atrodydavo nereikšminga, nereikalinga ar net kvaila. Dabar matau, kad jo perdėtas sąžiningumas ir širdies platumas atverdavo jam duris daug kur.  Net į mano širdį...

Sezaminis gėris

Kartais norisi greitai ir skaniai. Ir daug. Ir kad primintų tau tą ypatingą skonį. Man taip buvo su sezamo saldainiais. Tokiais su degintu cukrumi, peršviečiamu popierėliu. Labai skanūs. Iš stipendijos nusipirkdavau kokius 300 gramų ir taupydama valgydavau, nes nepigūs būdavo. Paskui jie kažkaip dingo iš mano akiračio, vėliau atsirado, bet nebebuvo tokie skanūs. Neliko to deginto cukraus skonio. Bet aš jį visada jutau burnoje. Ir... O netikėtume... Skaitinėdama vieną savo mėgstamų tinklaraščių The Wednesday Chef, radau kažką panašaus. Tik kepto ir sausainių formos. Žinokit, jie nerealūs. Iš karto dariau dvigubą normą :D Iškepiau keturias skardas po 16 sausainių. Iš viso 64 vnt. pasakiško skonio plokštelių, nes būtent taip jie atrodė. Ir vietoj šviesiai rudo cukraus dėjau demerara, nes to šviesiai rudo mūsų kaime nė su žiburiu nerasi.

Sezamiukai

3 š. sviesto (nelabai šalto, bet ir ne kambario temperatūros)
1,5 puodelio cukraus (recepte dvi stiklinės nurodytos, bet man pasirodė per daug, tai sumažinau, ir nieko nepraradau)
2 kiaušiniai
4 š. miltų
0,5 a. š. druskos
šlakelis vanilės ekstrakto
1 stiklinė sezamo sėklų (galima ir truputį daugiau, kaip ir padariau)

Kaip dariau: išsukau sviestą su cukrumi, įmušiau kiaušinius ir vėl gerai išsukau. Tada sudėjau miltus, druską, vanilę ir sezamą, gerai išmaišiau. Orkaitę įkaitinau iki 175°C, kepimo skardą išklojau popieriumi, jį patepiau aliejumi, dėjau po kiek daugiau nei pusę arbatinio šaukštelio masės, suplojau kiekvieną šaltu vandeniu suvilgytu peiliu ir kepiau kol paruduos, na, po kokias 5–8 minutes. Vieną skardą bandžiau nesuplojusi kepti, tai per vidurį jie tokie storesni išėjo. Išvada: geriau suploti, tada tolygiau iškepa. Ir į skardą reikia juos dėti paliekant tarp jų atstumą, nes beveik dvigubai išsiplečia kepdami.Iškepusius greitai greitai su visu kepimo popieriumi ant grotelių padėjau, atvėsinau ir jau sukietėjusius gražiai į dėžutę surinkau.

Valgiau, dovanojau ir džiaugiausi pavykusiais. Ir dėkojau juos atradusiai. Neradau nuotraukos kompe, skubėjau žiūrėti filmą. Jei kai įdomu, kaip atrodys rezultatas, paspauskite nuorodą The Wednesday Chef. Kai rasiu, savo įdėsiu. (Jau radau savąją, viršuje :D)

Ilgas rudens vakaras su kavos puodeliu

Kai ateina spalis, man norisi jau septintą vakaro būti lovoje po antklode su šiltomis vilnonėmis kojinėmis ir mezginiu-siuviniu-knyga rankose. Arba planuoti visokius darbus, kuriuos dirbsiu pavasarį. Arba kepti kepinius orkaitėje, kad namai prisipildytų rudeninio jaukumo ir šilumos. Jie turi būti tokie rudeniški, šokoladiniai, riešutiniai, apelsininiai, kvapnūs... Va kaip šis graikinių riešutų pyragas, kurį ir tortu pavadinti ne gėda.

Vienos riešutinis

350–400 g graikinių riešutų
250 g sviesto
150 g cukraus
1 a. š. kepimo miltelių
50 g cukraus pudros
50 g miltų
žiupsnelis druskos

Pertepimui – stiklainiukas apelsinų uogienės

Glajui
200 g šokolado
100 g sviesto
šlakelis 35 proc. grietinėlės

Kaip darau: graikinius riešutus sumalu iki riešutinių miltų (na, jie tokie nebūna visai miltai, greičiau - labai smulkiai malti riešutai :), sumaišau juos su miltais, kepimo milteliais.
Minkštą sviestą išsuku su cukrumi ir palaipsniui po vieną visus penkis trynius į tą masę sudedu.
Baltymus išplaku iki baltų kalnų viršūnių su cukraus pudra ir žiupsneliu druskos.
Riešutų-miltų-kepimo miltelių masę įmaišau į sviesto masę, tada supilu 1/3 plaktų baltymų ir gerai įmaišau. Supilu likusius baltymus ir pamažėle įmaišau juos.
Tešlą pilu į kepimo popieriumi išklotą tortinę formą (atsegamą) ir kepu apie 40 min. iki 180° C temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Ar iškepė, tikrinu dantų krapštuku.
Atvėsinu gautą pyragą ant grotelių, perpjaunu per pusę ir pertepu apelsinų uogiene. Tada užpilu glajumi ir pastatau į šaldytuvą.

Kaip darau glajų: garų vonelėje ištirpinu šokoladą su sviestu. Jei dar per tiršta masė būna, įpilu šlakelį kambario temperatūros grietinėlės.

Man skanesnis buvo antrą dieną, toks vientisesnis, skoniai pasiskirstę tolygiai. Ir dar. Pyragas ne vaikams. Jo toks intensyvus rudeniškas riešutinis-šokoladinis-apelsininis skonis... Vaikams patinka paprastesni :) Šaltinis – Julios Vysockajos laida „Edim doma“. Ieškojau recepto internete, neradau :((

Prieššventinis šokas arba kaip aš kepiau varškės apkepą...

Jau turbūt pasibaigus šventėms galiu tokius dalykus rašyti...

O buvo taip...

Mažoji M kokias tris dienas zyzė išketi varškės apkepą su padažiuku :) Mamai, žinoma, tai varškės, tai kiaušinių, tai laiko pritrūksta... Na, susiruošiau vieną kartą, jau kepsiu, viską susimaišiau, pradėjau plakti kiaušinių baltymus ir pabandžiau įjungti orkaitę... O siaube! Neveikia! Ką daryti? Panika neeilinė :) Susipyliau į skardą visą masę ir pradėjau vojažą per kaimynus, gal kas susimils, užjaus ir paskolins orkaitę... O dar šventės priešaky, dar planuojami pyragai, sausainiai ir visokios kitokios mėsiškos-nemėsiškos gėrybės... Viskas nuplaukė :(

Kaimynų (tų, iš kurių galiu tikėtis užuojautos) nė vieno namie neradau, pas kitus specialiai nėjau, nes žinojau, kad prašymo nesupras... Parėjau namo, nevilties apimta paskambinau didžiajam V. Spėkit, ką jis man pasakė? Ogi naktį buvo dingusi elektra, numušė orkaitės laikroduką, o jis ir yra atsakingas už jos įsijungimą! Tereikia nustatyti laikroduką, ir viskas bus geraiiiiii, viskas bus geraiiii :) Pasiėmiau viryklės instrukciją ir pabandžiau nustatyti tą kartais į neviltį varantį laikrodį. Didžiam savo džiaugsmui, galų gale įsijungiau viryklę ir iškepiau išsvajotąjį varškės apkepą su padažiuku.

Beje, už receptą dėkinga Ramunės močiutei. Tikrai puikus. Paprastas, bet efektingas...

Varškės apkepas

pusė kg varškės
4 kiaušiniai
2-4 šaukštai sviesto
2-3 šaukštai cukraus
2-3 šaukštai manų kruopų
pusė stiklinės grietinėlės
žiupsnis druskos
vanilės esencijos

Kaip darau: manų kruopas užpilu grietinėle, jos išbrinksta, kol visa kita paruošiu. Kiaušinių trynius išplaku su cukrumi, sudedu varškę, mažais gabaliukais supjaustytą sviestą, manų kruopas, supilu kelis lašus vanilės esencijos ir viską labai gerai ištrinu. Į šitą masę įmaišau išpkaltus baltymus ir sukrečiu ją į sviestu ir džiūvėsėliais pabarstytą skardą. Kepu 25-30 min. 175 °C orkaitėje.

Valgau su uogiene, grietine arba padažiuku (sviestas, grietinė, šlakelis pieno ir cukrus pakaitinami keptuvėje iki vientisos masės, vanilė čia irgi nemaišo).

Senas, 100+1 kartų patikrintas receptas.

Spurgos iš vaikystės

„Ką tu dar šiandien darysi?“ – paklausė manęs didysis V, dėdamasis kuprinę naktinei pamainai. „Kepsi spurgas? Aš tai geriau pailsėčiau. Norėčiau kokias tris dienas nieko neveikti, kojas ištiesęs pagulėti...“ Ir išėjo dirbti tėvynės ir šeimos labui... Jis net neįsivaizdavo, kad pailsėsiu nerealiai... Visą vakarą kepsiu nepakartojamas vaikystės spurgas ir skaitysiu naują kulinarinę knygą, parašytą gerbiamos šaunuolės mamos, žmonos, žurnalistės, tinklaraštininkės ir tiesiog puikios virėjos Beatos.

O paskui abi su mažąja M nusiprausim, ji užmigs, o aš nauju įrašu papildysiu savo tinklaraštį, skaitysiu Laurą Sintiją Černiauskaitę, vis kokį mandariną sukrimsdama... Tiesiog rojus...

Varškės spurgos

pusė kg varškės
miltų kokie 10–12 šaukštų (tešla turi būti labai varškinė, minkšta)
3 kiaušiniai
keli šaukštai cukraus (kas mėgsta saldžiau – daugiau, kas ne – mažiau, man asmeniškai skaniau, kai pati spurga nesaldi, bet ant jos daug daug daug cukraus pudros)
1 a. š. kepimo miltelių (mama dėdavo rūgščia grietine ar kefyru nugesintos sodos, bet man patogesnis šis variantas)
saulėgrąžų aliejaus kepimui
cukraus pudros pabarstymui...
Anksčiau visada – šlakelis degtinės į tešlą, sako, padega spurgoms kepti, nepritraukia riebalo tada. Dabar vietoj to pilu savos gamybos vanilės esencijos.

Varškę patrinu su šakute, įmušu kiaušinius, supilu cukrų, dedu miltų ir kepimo miltelių, vanilės esencijos . Viską sumaišau, įkaitinu puode aliejų, šlapiomis rankomis formuoju nedidelius rutuliukus ir kepu, vis apversdama. Namai pilni vanilės kvapo, kaimynai būriuojasi prie durų, vaišinami netikėti svečiai, cukraus pudra dažoma iš lėkštės... Va taip...

Beje, spurgos ir visokie žagarėliai yra nedėkingi padarai...Kepi kepi, o parodyti nėra ką... Pas mamą namie virtuvė buvo su durimis, tai užsidarai, būdavo, ir neleidi visokiems prašalaičiams nebaigtų kepti žagarėlių vogti... Dabar nei pas mane, nei pas mamą virtuvėje durų nebėra, tai ir dingsta iškeptas gėris iš lėkštės, kol nauja partija aliejuje vartosi...

Supykusi ir norėdama nufotografuoti, paėmiau ir užmaišiau naują partiją tešlos :) Ir tik papildžiusi tinklaraštį atsiverčiau Beatos knygos psl. su spurgomis :) Mistika kažkokia...

Naktiniai morengai

Na va, burnoje jau tirpsta morengai. Su riešutais ir be jų, truputį parudę, bet labai skanūs.
Beje, kepti morengus - pats geriausias būdas sunaikinti užsilikusius nuo kitų kulinarinių šedevrų kiaušinių baltymus :) Taigi, kai šaldytuve pradėjo akis badyti nuo kiaušinių kremo gaminimo proceso likę baltymai, užėjo nepakeliamas noras išsikepti skanumo, kuris primintų seniau labai mėgtą tortą „Jaunystė“ (jo pagrindas buvo morengas su riešutais, dar ir dabar atsimenu tą burnoje tirpstantį skonį), be kurio neapsiedavo nė viena šeimos šventė. Na, dar būdavo „Medutis“, jį kepdavo kaimynė, bet jis vertas atskiros temos, gal kada kaimynė sutiks pasidalyti paslaptimi.

Taigi, morengai

6 didelių kiaušinių baltymai
125 g smulkaus cukraus
100 g cukraus pudros
1 citrinos smulkiai tarkuota žievelė
2 arb. š. citrinos sulčių

Pirma, ką reikia padaryti prieš plakant baltymus – įsitikinti, kad jie, ištraukti iš šaldytuvo, jau pastovėję virtuvėje ant stalo. Profesionalūs konditeriai pataria juos plakti kambario temperatūros, o ir aš pati palaukiu truputį, jei buvau juos šaldytuve palikusi.

Antra, indas, kuriame plaksite baltymus, turi būti idealiai švarus: jokių maisto likučių, vandens lašelių ir t. t., kitaip baltymų neišplaksit. (Būtent dėl šio punkto įpratau indus valyti popieriniais rankšluosčiais.)

Trečia, prieš plakant rekomenduoju į baltymus įberti žiupsnelį smulkios druskos – tai padės pasiekti kalnų viršūnių (taip gerai išplaktus baltymus vadina vieno kulinarinio šou vedančioji) efektą.

Ketvirta, siūlau šiam reikalui naudoti mikserį, nes ranka plakti kiaušinių baltymus prilygsta savižudybei. :)

Žodžiu, plakti baltymus su žiupsneliu smulkios druskos rekomenduoju švariame inde tol, kol baltymai pavirs į gana gražius baltus debesėlius. Kai dugne nebeliks neišplakto baltymo, po truputį plakant reikia supilti cukrų ir plakti tol, kol baltymai pradės blizgėti. Tada po truputį maišant (jau ranka) supilti persijotą cukraus pudrą. Kodėl persijotą? Ogi todėl, kad cukraus pudra sušoka į kamuoliukus, kuriuos paskui gali būti labai sudėtinga ištirpdyti jau išplaktuose baltymuose.

Morengai skanūs ir paprasti, bet man jie dar skanesni su riešutais: lazdyno ar graikiniais.

Ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi, išdėliojau riešutukus, ant jų su konditeriniu švirkštu išspaudžiau mažus plaktų baltymų debesėlius ir pasiruošiau laukti, kol morengai išdžius. Taip taip, tas procesas labiau džiovinimu nei kepimu vadinamas. Orkaitė įkaitinta iki 110 ^oC, aš būtinai dar įjungiu ventiliatorių ir pamirštu apie juos 2–2,5 valandoms. Pastatrąjį kartą kai kepiau, po tų ilgų valandų išjungiau ir palikau orkaitėje per naktį, tik ryte ištraukiau.

Tai tokie mano naktiniai morengai :)