Amerikietiški blynai

Dėkui valstybei už ilguosius savaitgalius :) Nesvarbu, kad po jų reikia dirbti šešias dienas iš eilės, nesvarbu, kad per juos neprisėdi rašyti magistrinio darbo, kad neaplankai visų draugų, kurių be galo pasiilgai. Dėkui už galimybę susitvarkyti savo lentynas tiek namuose, tiek galvoje, ką ir dariau per Kovo 11-osios laivų dienų maratoną.

Pagaliau susidėliojau savo palaidus-išmėtytus-atspausdintus-į visas pakampes iškaišiotus receptus pagal temas, potemes į atsirus aplankus. Betvarkydama atradau tiek gėrio, kad supratau, jog net iki gyvenimo galo visko nepagaminsiu :) (Beje, mažojoje knygų mugėje, vykusioje mano mažame mieste, nusipirkau Lietuvos virėją ir Metus už stalo, lyg mažai dar būtų. Na, bet pigiai atidavė, nes dvi pirkau.) :)

Taigi, betvarkydama atradau „Brigitos“ (Respublikos priedo) 2003 metais išleistą kalėdinį priedą „Brigitos receptai“. Jau seniai bebuvau jį išsitraukusi, tad su malonumu peržvelgiau iš naujo. Yra ten visko: pradedant Riaubiškytės užkandėle, baigiant Zuoko salotomis. Šokoladinį triufelių tortą kažkada nešiausi pas anytą stačiatikių Velykoms. Šiame žurnale radau neblogą Mojito receptą ir Twin Pykso vyšnių pyrago (toks amerikietiškas, su tešlos grotelėmis ant viršaus) receptus. Be to, šio žurnalo, tiksliau, blynų recepto jame dėka mano virtuvėje atsirado klevų sirupas. Blynai nerealūs: dideli, purūs, greitai iškepami.

Amerikietiški blynai

300 g miltų
1 a. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
pora šaukštų cukraus
stiklinė kefyro (recepte - pasukos, bet jų nemėgstu)
150 ml vandens
3 dideli suplakti kiaušiniai
Kaip darau: dubenyje sumaišau sausus produktus (išskyrus cukrų). Kitame dubenyje išsuku kiaušinius su cukrumi, juo supilu į kefyrą, sumaišytą su vandeniu ir viską suplaku su miltais. Palieku kokioms 20 minučių, kad tešla pailsėtų. Keptuvėje įkaitinu aliejų ir kepu keptuvėje po vieną (ne lietiniai, bet ir ne mažiukai turi išeiti, tai pilu tešlą su tokiu dideliu šaukstu, kurio talpa - 50 ml. Iš to tešlos kiekio išeina 10–12 blynų, pavalgo trys žmonės.
Valgom su grietine, su klevų sirupu, bet labai dažnai – su vyšnių uogiene (šaldytos vyšnios-vanduo-cukrus-cinamonas-krakmolas, viską paverdi ir mėgaujiesi). Ta uogienė – elementarus Švarcvaldo (Juodojo miško) torto įdaras, pamačiau ją verdant kažkada seniai per Labą rytą :) Beje, žurnale dar parašyta, kad amerikiečiai mėgsta juos valgyti ir su paskrudinta šonine. Pabandykit, gal patiks, bet tada gal cukraus nereikia...

Mano vaikystės kiaušinienė

Kartais sekmadienio rytais pasilepinu vaikystės kiaušiniene. Labai panašia į tą, kurią kepdavo mano močiutė, tik pagal Gordoną Ramsay :) Nes močiutės variantu kepant laaaabai prikepa indas, kuriame ją gaminu, juk be jokio riebaliuko kepdavo, tik su pienu... Virtuvės virtuozas Ramsay deda sviesto ir jokio pieno, bet galutinis rezultatas – beveik vienodas, tik puodų nereikia gramdyti. Bet svarbiausia – primenantis močiutę Liusę. Beje, močiutė kiaušinienę kepdavo už mane jaunesnei pusseserei, o aš stovėdavau šalia ir laukdavau savo porcijos :)

Močiutės Liusės (labiau nostalgija) ir Gordono Ramsay (labiau realybė) kiaušinienė

50 g sviesto
2 kiaušiniai
1 šaukštas grietinės
Galima dar svogūnų (tų labai smulkių)

Sviestą supjaustau mažais gabaliukais, įmetu į šaltą keptuvę, įmušu du kiaušinius, tada dedu ant vidutinės ugnies ir nenueinu: maišau, maišau, kol sviestas ištirpsta, vėl maišau, kol traukti kiaušinį pradeda, tada nukeliu nuo ugnies, bet vis maišau, vėl užkeliu, maišau (šį kiulnojimo ir maišymo procesą galima kartoti du–tris kartus). Kai kiaušinis jau beveik visai sutrauktas, nuimu nuo ugnies, įdedu šaukštą grietinės, gerai išmaišau, kad ji tolygiai pasiskirstytų, pabarstau pipirais ir druska. Druską berkite tik pagaminę, nes jei anksčiau įbersite, vandens atsiras, o tai skonio nepagerina. (Va dabar galima ir svogūnų laiškus dėti, jei norite.) Valgau su skrudinta duona, salotomis ir visokiomis kitokiomis gėrybėmis.

P.S. Močiutė išplakdavo kiaušinį su pienu ir tą masę kaitindavo ant garų vonelės... Neatsimenu, ar dėdavo sviesto... Gal kokią kruopelytę, bet tai būdavo skaniausia močiutės kiaušinienė. Niam.

Penkių lietinių receptas

Blynus nelabai mėgstu, bet turiu vieną receptą, kuris mane gelbėja (ir, beje, labai skanūs blynai būna) sekmadienio rytais, kai tėtis žaidžia krepšinį, mergina reikalauja valgyti, o aš noriu pasimėgauti tomis ramiomis sekmadienio ryto akimirkomis su puodeliu arbatos... Be to, rytoj juk Užgavėnės, tikriausiai irgi kepsiu... Receptas geras tuo, kad visada žinai, kokį kiekį blynų pavyks iškepti. Norma – 5–6 blynai, kurie dingsta iš karto, nė vieno nelieka rytojui :)

Penkių lietinių receptas

100 g miltų
300 ml pieno
50 g sviesto
1 kiaušinis
1 trynys
Žiupsnelis druskos
2 a. š. cukraus (galima ir vanilinio), jei norite saldžius kepti (tokius aš dažniausiai kepu)

Sviestą ištirpinu, atvėsinu. Į persijotus su druska miltus (visada sijoju, bet ką darydama), įpilu išplaktą kiaušinį ir trynį, paplaku, įpilu tirpintą sviestą, vėl paplaku, po truputį pilu pieną, kol supilu visą. Tada visą mišinį gerai išplaku ir palieku pusvalandžiui, kad prisirptų. Tiesa, jei kepu saldžius blynus, nepamirštu cukraus įpilti. Tik nepilkite karšto sviesto, gali kiaušinį sutraukti, tada teks viską lauk išpilti... Buvo kartą man taip, nepalaukiau, kol atvės.
Iš šios normos išeina 5–6 lietiniai, nelygu keptuvė. Mergina suraito tris iš karto, ypač tada, kai jie patiekiami su trinta šaldytų braškių uogiene. Ir aš valgau, nes labai skanūs :) Rytoj ir nuotrauką saldžių įmesiu, nes turiu tik su pelėsiniu sūriu...