Ilgai nieko nerašiau, nes atostogavau ir valgiau braškes. Nepameluosiu, jei pasakysiu, kad beveik keturias savaites sode maitinausi uogomis. Ir likusį vasaros mėnesį taip pat bus, nes dabar prinoko avietės, juodieji serbentai, tuoj reiks skinti ir raudonuosius. Dar laukia agrastai. Nepakartojamas uogų skonis tiesiai nuo krūmo ar lysvės... Dievinu vasarą, kai basomis kojomis rytą gali braukti rasą, pasislėpti už aviečių ir serbentų, prapulti braškių lysvėje. Kaskart, įkvėpdama po naktinio lietaus atsigavusios žemės kvapą, prisimenu vaikystės vasaras, praleistas stovykloje tarp pušų ir upės...Šis receptas mano namuose buvo trejus metus. Niekaip nesiryžau. O kai pasiryžau, sulaukiau maždaug tokių komentarų: „Kąąąąąąąąąą? Nu nu, braškės su actu... Ooooooooo, dar ir pipirai... Nu nuuuuuuuu...“ O pagaminusi išgirdau štai ką: „Mmmmmm, visai nieko, ale skanu“, „Padarė makalynę braškes su pipirais ir actu, nu bet tikrai skanu buvo...“
Taigi, jei dar liko braškių, pabandykite ir jūs, nesigailėsite. Aš jau galiuosi, kad taip ilgai laukiau ir nebandžiau, nes jau braškės kaip ir baigiasi...
Netikėtos braškės
2–3 geros saujos braškių
2 š. balzaminio acto (kuo geresnės kokybės)
2 š. cukraus
Geras žiupsnis grūstų pipirų
Vanilinių ledų
O dariau aš juos šitaip, pagal ši receptą, gal tik proporcijas pagal save surašiau...
Braškes perpjoviau per pusę, didesnes – į keturias dalis, užpyliau cukrumi (vieną kartą dėjau paprastą, kitus kartus – demerara, labiau patiko su šiuo), balzaminiu actu, išmaišiau, kad pradėtų gamintis nepakartojamo skonio padažas (va šiuo momentu būtina ragauti, ir žiūrėti, ko trūksta ir, jei trūksta, papildyti) ir palikau penkiolikai minučių. Ledus išėmiau iš kameros, kad truputį suminkštėtų, bet nepavirstų į košę (maniškiame, kai dariau pirmą kartą, ledai beveik į košę pavirto, tai man labiau patiko kitas kartas, kai ledai nebuvo taip suminkštėję). Tada sluoksniais į desertinį indelį dėjau braškes su padažu ir ledus. Braškių sluoksnį būtina pabarstyti grūstais pipirais. Puošiau mėtos šakele ir braškėmis. Galima pamaitinti 4–5 žmones. Skonis – neaprašomas, bet pabandyti verta. Aš užsikabinau.
2 komentarai:
Wau, ką tik atradau šį blog'ą ir jis mane labai pradžiugino :) Smagu pastebėti naujus tinklaraščius su tokiais šauniais receptais ;)
Smagu, kad pastebite :)
Tik va man truputį gėda... Vasara, sodas, gėlės, atostogos, kai nesinori prie kompo sėdėti, uogos, grybai, agurkai visokie... Va ir skursta blogas... Nieko, atsigaus :)
Rašyti komentarą