Nauji metai - nauji ratai :)

„Žmonija turėtų žinoti ir tai, kad gyvenimas yra sinusoidinis energijos tekėjimas - pozityvaus ir negatyvaus, arba gėrio ir blogio, kaita. Tai irgi tiesa, kurios negalima išvengti. Tik tas, kuris gerojo laikotarpio metu nejaučia džiaugsmo ir nekaupia sieloje jėgos, pradeda dūsauti ir skųstis, kad vis vien tasai laikotarpis kada nors baigsis, kad jam greit vėl bus blogai (lyg kitiems būtų kitaip), ilgina blogio laikotarpį. Nuolatinė baimė dėl blogio greitai ima trukdyti matyti gėrį.“

Luule Viilma „Mokymas išlikti gyvam“

Va šie žodžiai mane lydės visus šiuos metus. Primins, kad reikia galvoti gražiai ir gyventi gražiai. Nežinau, ar pavyks. Stengsiuosi savyje maitinti gerąjį vilką. Kas nežino, tai čia tokia viena indėnų patarlė sako, kad žmoguje gyvena du vilkai: baltasis gėrio ir juodasis blogio. Ir laimi tas vilkas, kurį geriau maitiname.

Pozityvas ir dar kartą pozityvas. Nesvarbu, kad aplink siaučia visokie negerumai.

Šiemet dar nusprendžiau nesikeikti. Tiesą pasakius, bent jau stengtis nesikeikti. Netransliuoti neigiamos energijos, kurios ir taip aplink labai daug. Žinoma, dar daug pažadų sau daviau Naujųjų metų proga, bet jie turbūt ir liks neištesėti. Kaip ir kiekvienais metais. Priėjau išvados, kad nereikia žadėti. Reikia tiesiog imti ir veikti. Todėl dainelės „uch uch pažadu, nuo pirmadienio metu“ šiemet nebus. Tiesiog lauksiu, kol pribręsiu pokyčiams, o tada savaime ir pradėsiu keistis.

Duona kasdieninė

375 g kvietinių miltų
200 g  ruginių miltų

75 g įvairių sėklų (sėmenų, saulėgražų, kmynų)

20 g alyvuogių aliejaus arba kitų riebalų

375 g šilto vandens

10 g druskos

5 g sausų mielių arba 10 g šviežių mielių

Didelis svogūnas + sviestas kepimui.

Kaip darau: keptuvėje svieste apkepinu smulkiai kapotą svogūną iki tol, kol jis pasidaro gražiai auksinės spalvos. Atvėsinu.

Giliame dubenyje sumaišau visas recepto susedamąsiais dalis, gerai išmaišau, o tada apie ketvirtį valandos medituoju minkydama. Jei tešla labai limpa prie minkymo paviršiaus, patepu rankas aliejumi. Formuoju kepaliuką, dedu į miltais pabarstytą formą, pabarstau miltais, uždengiu rankšluostuku ir paleiku dviems valandoms ramybėje šiltoje vietelėje, kad pakiltų.

Prieš pašaudama į orkaitę, įpjaunu arba per vidurį, arba skersai tris kartus.

Kepu orkaitėje, įkaitintoje iki +240 C, apie dešimt minučių, paskui sumažinu temperatūrą iki 210 C ir kepu tol, kol iškeps (apie 30–40 min.). Iškepusią duonelę suvynioju į šlapią rankšluostį ir padedu atvėsti ant grotelių. Drėgmė neleidžia sukietėti plutai.

Miltų santykį galima varijuoti: daugiau ruginių – tamsesnė ir rupesnė duonelė, daugiau kvietinių – šviesesnė ir lengvesnė duonelė. 

Receptą pasiskolinau iš Mindaugo. Ačiū jam.

Kokosinis atsiminimas

Jau visi tie, kas turi tokiu laiku miegoti, miega, o aš prisėdau čia. Kažkoks pogimtadieninis sindromas užėjęs. Skaitau, o nesuprantu, rašau, o neturiu ką pasakyti... Ir knygos, kurias pastaruoju metu imu skaityti, prasideda arba pasibaigia savižudybėmis... Ne, čia ne rudeninė depresija, nes man patinka ruduo... Čia kažkoks laikinumo, netikrumo jausmas, pavogęs mano vidinę ramybę. Jaučiuosi tarsi gelbėjimo ratas, kuris traukia kitus, o pas lieka mirkti vandenyje. Noriu ten, kur gyvenimo džiaugsmu pulsuoja sienos. Žinau, kad norai ir liks norais. Tik nenoriu to suprasti... Todėl užsiimu virtuvės terapija. Žadėjau dailiokėms nunešti (gal penkioms receptą daviau, nė vienai neišėjo, mistika kažkokia), bet šiandien dailės užsiėmimas atšauktas, tad patys namie pavalgėme ir su draugais pasidalijome :) Pyragas kepamas pagal greitą kolegės duotą kokosinio pyrago receptą. Jis praverčia tada, kai reikia daug ir skanaus.

GREITAS IR LABAI KOKOSINIS PYRAGAS

 

Užpylimui:
200 ml indelis riebios grietinėlės (gerai atšaldytos)

Pyrago pagrindui:
375 g miltų
2-3 a. š. kepimo miltelių
300 g cukraus
2 kiaušiniai
350 ml kefyro (lieso)

Užbarstymui:
150 g kokoso drožlių
100 g cukraus

Kaip darau: cukrų ir kiaušinius gerai išsuku mikseriu, supilu sijotus miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, išmaišau, supilu kefyrą, viską gerai išsuku. 
Skardelę (30x40 cm) iškloju kepimo popieriumi, supilu tešlą, išlyginu, užbarstau lygiu sluoksniu kokoso drožles, sumaišytas su cukrumi, kepu apie 30 min.  180  laipsnių orkaitėje.
Tik ištrauktą iš orkaitės pyragą iš karto sulaistau grietinėle, paimta tiesiai iš šaldytuvo. Labai svarbu, kad ji būtų šalta, tada net šnypščia kokosas, kai pili :)

Pjaustau jau atvėsusį. Valgom skaniai ir daug. Sako, kad toks pat variantas neblogai išeina ir su migdolų drožlėmis, tik, man atrodo, tada norėtųsi daugiau karamelės...

Apie konservatyvumą ir apie svogūnus

- ji labai konservatyvi.
- na, aš irgi konservatyvi.
- nu kur tu konservatyvi, tu art-progrokinė su death-trash-metal elementais :)))))

Ir paliko spręsti pačiai, ar čia komplimentas. Juoktis pradėjau. Vadinasi, teigiama ir priimta.

Šiandien valgom svogūnų pyragą, užsigeriam alumi. Aš nuo šakelių nurinkinėju išdžiūvusį rozmariną. Darysiu mišinį: rozmarinas, raudonėlis, čiobrelis, paprika, džiovintas česnakas, stambi jūros druskytė. Viską sumali kombaine iki smulkumo ir džiaugiesi barstydama ant visokių sūrių užkandžių, kubeliais pjaustytos fetos, rikotos šaukštelio, sausainiukų prie alaus, trapių sluoksniuotos tešlos juostelių su parmezano sūriu, duonos lazdelių...

Svogūnų pyragas

2 sluoksniuotos tešlos lakštai
2 kiaušiniai
kokie 6–7 svogūnai, ką tik išrauti iš lysvės, su laiškais ir galvomis, smulkiai
gabaliukas sūrio su mėlynu pelėsiu
pusė virtos vištos krūtinėlės
druskos, pipirų
kiaušinio plakinio tešlai aptepti

Kaip darau: įkaitinu orkaitę iki 180 laipsnių Celsijaus, iškloju skardą kepimo popieriumi, dedu vieną lakštą tešlos, truputį pakočiotą, kad didesnis būtų.
Svogūną, krūtinėlę smulkiai supjaustau, sūrį sutrupinu, įmušu kiaušinius, druska, pipirai, tada viską gerai išmaišau ir kloju ant tešlos lakšto. Uždengiu kitu tešlos lakštu, jį subadau, kad garas išeitų kepant, aptepu kiaušinio plakiniu ir kepu apie 25-35 min. Valgomas ir šiltas, ir atvėsęs. Tinka ir kaip antipasti  ir kaip secondi. Ypač skanu su alumi. Šviesiu ar baltu, pageidautina. Originale vietoj pelėsinio sūrio - ožkos pieno sūris ir nedėta vištienos. Dar ji barstė parmezano.

Įkvėpimas: julia vysotskaja. kulinarnyje kursy No. 1, Toskana, Italija.

Kartais buna taip...

Kartais būna taip, kad atėjęs į virtuvę jis sako: va dabar kai nufotografuosiu, galėsi į savo blogą įdėti :) Žodžiu, būna netvarka visiška virtuvėje. Kartais valgau konservuotą tuną tiesiai iš skardinės, ir man gera širdyje. Kartais turiu visokių manijų. Dabar, pvz, sausainių Gaidelis manija. Kartais valgau pieniškas dešreles  su garstyčiomis, pomidorų padažu ir juodos duonos riekele. Taip, kaip seniau, vaikystėje, autobusų stoties bufete. Kartais noriu su dvirka viena nuvažiuoti nusimaudyti į kokią kūdrą paslapčia ir greitai, kad nereiktų paskui save tempti krūvos rankšluosčių, atsigerti ir sumuštinių krūvos. Kartais noriu būti viena. Kartais nenoriu. O dažniausiai tiesiog negaliu :) Kartais randu kokį receptą ir nešioju jį galvoje tol, kol jis neišlenda į paviršių pačiu netinkamiausiu momentu, pvz., dalykinėje konferencijoje apie viešąją komunikaciją. Tada grįžtu namo ir per prievartą ištraukiu jį į dienos šviesą. Taip nutiko ir su šiuo gražuoliu. Bet įspėju, man jis skanus tik šiltas, todėl kepkite tada, kai yra valgytojų, ir jie pažada jį sudoroti per pirmas penkiolika jo gyvenimo minučių.

Oliverio mielinis su kedro riešutais

250 g lydyto sviesto

500 g miltų

4 kiaušiniai

7 g sausų mielių

400 g cukraus

1 citrinos sultys ir žievelė

100  g kedrinių pinijų

Kaip darau: iškloju skardą (tortuko formą 27 cm skersmens) kepimo popieriumi ir jį apibarstau trupučiu miltų. Mieles sumaišau su lydytu sviestu, dideliame dubenyje išplaku kiaušinius. Supilu į kiaušinio plakinį mieles su sviestu, cukrų, citrinos žievelę ir sultis, įsijoju miltus. Viską gerai išmaišau ir pilu į formą. Ant viršaus užbarstau riešutukus ir kepu apie 40 min. iki 180 laipsnių Celsijaus įkaitintoje orkaitėje. Ar iškepęs, tikrinu pagaliuku :)

Kaip valgau: su pienu ar balta kava dar šiltą.

Šaltinis: Jamie Oliver. Mano Italija.

Šokoladiniai debesys

Dieve, koks tu suteikiantis palaimą... Ta palaima ryte pasiekiama tada, kai trys didžiosios mano gyvenimo meilės dar miega. Tada puodelis įprastos rytinės kavos įgauna kitą skonį.  Ir nuneša mane įkvėpimas į neišbrendamus kūrybos tolius, pasiklystu tarp žodžių, sakinių ir slėpiningų garsų. Tada ir knyga skitoma kitaip, ir muzika tiesiai širdin eina.

Šokoladinio debesies tortas (labiau dangiško skonio šokoladinis pyragas)

Pagal NigellaLawson.

250 g juodo šokolado, (min. 70% kakavos)

125 g minkšto sviesto

6 kiaušiniai

175 g cukraus

2 š. apelsinų likerio ar kokio kito intensyvaus skonio, draugaujančio su šokoladu, alkoholio

Vieno apelsino žievelė

1/2 a. š. kakavos pudros papuošimui

Pyragui reikia 23 cm pyrago formos, geriausia – atsidarančios iš šono, kitaip bus sunku išimti.

Kaip darau: paimu tris dubenis. Pirmajame sviestą ir šokoladą ištirpinu garų vonelėje ir gerai sumaišau. Antrajame keturis trynius ir du kiaušinius išsuku su 5 šaukštais cukraus, suberiu nutarkuotą apelsino žievelę, kliusteliu alkoholio. Trečiajame keturis baltymus išplaku su žiupsniu druskos ir 6–7 šaukstais cukraus.

Tada į pirmąjį dubenį su šokolado ir sviesto mišiniu po truputį įmaišau antrojo dubens turinį. Kai gerai išsimaišo, dedu kelis šaukštus trečiojo dubens turinio – plaktų baltymų – ir atsargiai įmaišau į šokoladinę masę. Kai šokoladinė masė įgauna lengvumo, sudedu likusius baltymus, juos atsargiai įmaišau ir įdedu į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą. Kepu 180 laipsnių Celsijaus kaitrumo orgaitėje apie 35–40 min.

Kaip puošiu: dažniausiai pabarstau karčiąja kakava per sietelį.

Nigella siūlo puošti grietinėle, išplakta va taip:

500 ml grietinėlės

1 a. š. vanilės ekstrakto

1 š. apelsinų likerio ar kokio kito intensyvaus skonio, draugaujančio su šokoladu, alkoholio

Ir tik tada pabarstyti kakava.

Mano manymu, grietinėlė tik apsunkina ir padaro šį pasakišką tortą labai riebų. Na, bet jei vis tik išbandysite Nigellos variantą, grietinėlę dėkite ant torto prieš pat jį patiekdami.

P.S. Pastarieji metai mano gyvenimą pakeitė. Vienas brangus žmogus išėjo, kitas, dar brangesnis,  atėjo.  Jausmas, kad atėjo tas pats, neapleidžia iki šiol. Nežinau, ar taip gali būti, bet kartais jaučiu išėjusiojo ranką ant peties ar žvilgsnį iš tolo. Ypač tada, kai esu laiminga iki graudulio...  Negalvojau, kad mus siejo TOKS ryšys. Nors būdami kartu dažniau pykdavomės. Dėl abiejų nereikalingų principų... Ir dabar tikrai nesvarbu, kad tai, ką jis kartais darė, man atrodydavo nereikšminga, nereikalinga ar net kvaila. Dabar matau, kad jo perdėtas sąžiningumas ir širdies platumas atverdavo jam duris daug kur.  Net į mano širdį...

Grilio džiaugsmai

Pernai vasarą šašlykinė sode dažniau sulaukdavo viešnios dešrelės, nei garbingojo svečio šašlyko.
Šiemet vieną kartą sumąsčiau, kad noriu šašlykų ir sumeistravau vienus. Paprasta kaip du kart du, o skonis - nerealus. Paragavę sakė, kad galiu biznį daryti. O aš turbūt laisvai :) Ir dešrelių jau nebenoriu :)

Nerealus šašlykas kitaip

1,5 kg kiaulienos sprandinės
šlakelis gero balzaminio acto (jei nėra gero, to tikrojo, nepilkit visai
pusė stiklinės alyvuogių aliejaus (galima ir šiek tiek mažiau, nuo mėsos priklauso)
1 citrinos sultys (jei didelė, užtenka pusės)
sauja džiovinto raudonėlio
sauja džiovinto čiobrelio
pusė saujos džiovinto rozmarino
grūstų pipirų (geriausia - mišinio)
maltų aštriųjų pipiriukų (aš pabarstau piri piri pipiriukais, gavau lauktuvių, super)
kokie 6 svogūnai, pjaustyti žedais ar pusžiedžiais)
1 česnako galvutė, stambiai sukapota (nulupta, aišku)

Druską griežtai draudžiu dėti marinuojant, leidžiama pasūdyti tik prieš pat kepant.

Kaip darau. Mėsą supjautau gana stambiais gabalais, sudedu visas žoleles, svogūnus, česnakus, visus skystus produktus (išskyrus balzaminį actą) ir tada pasiraitojusi rankoves minkau, kol mėsos gabalėliai pasidengia žolelėmis ir virtuvėje pasklinda svogūnų ir česnakų eterinių aliejų kvapas. Žodžiu, kokias 10 min. paminkau. Jei mėsa po šio kankinimo dar nepasidengusi žolelėmis, jų įdedu papildomai. Tada pabarstau pipirais vienais ir kitais, pašlakstau balzaminiu actu, vėl paminkau, tik dabar jau trumpai, ir statau į šaldytuvą.

Apie marinavimo laiką. Dariau jau kokius 4 kartus pagal šį receptą, labai skanūs ir po 5 val. marinavimo, nerealiai skanūs iškepti 3 dienas pasimarinavę.

Tiesa, prie šitų šašlykų net mano tėvukas nereikalauja ryžių ir marinuotų svogūnų. Valgo vienus.

Netikėtai cinamonu pakvipusi vasara

Žinau, kad cinamonu geriau kvepėtų vėlyvas ruduo ir pirmas žiemos mėnuo nei birželis, pilnas čiobrelių, žemuogių ir šviežiai nupjautos žolės aromatų, bet turgelyje pamačiusi šviežias bulves iš Kipro (šį kartą nekreipiu dėmesio į visą local food filosofiją, jau treti metai birželio mėnesiais jas perku, nes labai skanios), prisiminiau vienoje laidoje apie Kipro virtuvę matytą vištienos su cinamonu receptą. Paprasta, greita ir skanu. Tinka įsidėti į iškylas į gamtą, nes šaltas patiekalas irgi skanus.

Žinoma, tinka ir lietuviškos šviežios bulvytės, kai tik jos pasirodo :)

Vištiena su cinamonu

1 supjaustytas viščiukas5–6 didelės bulvės, supjaustytos ketvirčiaisalyvų aliejaus kepimui3–4 cinamono lazdelėsbutelis raudonojo vynodruskospipirų

Kaip darau: vištienos gabalus apkepinu keptuvėje iki auksinės spalvos aliejuje, sudedu į troškintuvą, supilu butelį raudono vyno, įberiu druskos, pipirų, sumetu cinamono lazdeles ir troškinu. Bulves supjaustau į keturias dalis, apkepu keptuvėje iki gerai apskrus ir sudedu į besitroškinančią vištieną. Viską troškinu apie 35–45 minutes. Valgome užsigerdami atvėsintu raudonu vynu. Atvėsęs troškinys labai skanus su šviežiais agurkėliais.

Šaltinis: TV laida „My Cypriot Kitchen“ su Tonia Baxton

P.S. Gal man tik atrodo, o gal ir grįžau: gal pailsėjusi, o gal pavargusi, gal nenorinti, o gal negalinti, gal priverčianti save judėti, o gal laukianti įkvėpimo. Džiaugiuosi, kad nesu įsipareigojusi nei įpareigojanti, kad gyvenu sau, o ne kitiems, kad skaudžius dalykus keičia džiugūs, kad galiu ilsėtis visa siela, kad supratingi ir šilti, mylintys ir mylimi žmonės šalia.

Bus dar visko: ir sraigių (sezonas jau kaip ir baigėsi, bet ateis kiti metai), ir šokoladinis pyragas, ir nerealūs šašlykai, bet kol dar ne vėlu, ragaukite Netikėtas braškes. Pažadu, pajusite gyvenimo džiagsmą. Tik pasistenkite naudoti gerą balzaminį actą (Modenos, tirštą ir kvapnų, klampų (tik brangus jis...)