2008 m. gruodžio 7 d., sekmadienis

Eligijos čili



Žinot, čili sriubos virimas – tikras menas, virėjai net rungiasi, kas išvirs tikrą čili sriubą, o aš ją verdu savaip, iš akies J. Tiesą sakant, manau, kad verdu pagreitintą čili, nes naudoju konservuotus pomidorus savose sultyse. Beje, reikia pirkti tuos, kurie be odelių. Tai būna parašyta ant skardinės. Dar pati neverdu pupelių, nes jos čili sriubai naudojamos raudonos, o tokių neturiu, tad irgi perku skardinėse. Visada naudoju alyvų aliejų (extra virgin, žinoma), jis labiau tinka. Dar dedu kiaulienos faršo, nors to tikroj čili sriuboj turbūt nėra. Dedu jo, nes man truputį skaniau, bet galima apsieti ir be jo, pakeisti jį tokiu pat kiekiu jautienos faršo.

Taigi, Eligijos čili receptas (bandysiu surašyti keturiems žmonėms).

300 g maltos virtos jautienos
150 g jautienos faršo
150 g kiaulienos faršo
5 skiltelės česnako
2 vidutinių svogūnų galvos
čili pipiriukai (geriau džiovinti, bet jei neturi, tiks ir čili milteliai)
1 l skardinė konservuotų pomidorų savose sultyse (be odelių)
maža skardinė raudonųjų pupelių
70 g pomidorų pastos (galima pakeisti pomidorų padažu, bet be jokių egzotinių skonių)
druska, juodieji pipirai (geriau grūdeliais ir labai mažai, nes jie tik dėl skonio, o aštrumui reikia čili pipirų)
3 lauro lapeliai
žiupsnelis džiovinto mairūno, raudonėlio, baziliko

Išverdu jautieną su lauro lapeliais, čili pipirais, juodaisiais pipirais, mairūnu ir druska. Sultinys turi būti aštrus, nes nuo jo priklauso, ar sriuba bus aštri. Mėsą sumalu (ne visi mėsą mala, pjausto gabaliukais, bet man neskanu), o sultinį nukošiu, kad neliktų jokių pipirų ir lauro lapų.

Dideliame puode, kuriame virsiu sriubą, įkaitinu aliejų, suberiu smulkiai kapotą česnaką ir svogūnus, trumpai pakepinu (žiūrėkit, kad nesudegtų česnakai, nes paskui gali būti kartoka) ir sudedu kiaulienos ir jautienos faršą. Įberiu truputį druskos, čili miltelių ir apkepu, kad nebūtų žalias.

Pomidorus supjaustau mažais gabaliukais ir su visomis sultimis iš skardinės supilu į faršą, truputį patroškinu, tada suberiu konservuotas pupeles (be skysčio), sudedu pomidorų pastą, suberiu maltą jautieną ir pilu sultinį. Jo reikia tiek, kad sriuba būtų tiršta (jei kartais lieka, užsišaldau, o jei pritrūksta, įpilu karšto vandens). Tada uždengiu puodą ir troškinu, kartais pamaišau ir žiūriu, kad sriuba būtų vientisa, kad neliktų didesnių pomidorų ar faršo gabaliukų. To galima išvengti, jei pakankamai smulkiai supjaustai pomidorus, o faršą kepdama vis susmulkini su mentele. Gaminimo procesui besibaigiant, įberiu raudonėlio, baziliko.

Prieš patiekiant sriubą į stalą, reikia ją pabarstyti sūriu. Tam tinka parmezanas arba kitoks kietas sūris („Džiugas“, „Gojus“), nes jis ištirpęs taip smarkiai nesitąso kaip kitoks sūris. Valgome ją su balta duona (labai tinka itališka duona (jei patys nekepate, galite nusipirkti parduotuvėje) arba prancūziškas batonas), nes juodos duonos rūgštumas „užmuša“ sriubos skonį.

Tai tokia ta mano čili sriuba.