Amerikietiški blynai

Dėkui valstybei už ilguosius savaitgalius :) Nesvarbu, kad po jų reikia dirbti šešias dienas iš eilės, nesvarbu, kad per juos neprisėdi rašyti magistrinio darbo, kad neaplankai visų draugų, kurių be galo pasiilgai. Dėkui už galimybę susitvarkyti savo lentynas tiek namuose, tiek galvoje, ką ir dariau per Kovo 11-osios laivų dienų maratoną.

Pagaliau susidėliojau savo palaidus-išmėtytus-atspausdintus-į visas pakampes iškaišiotus receptus pagal temas, potemes į atsirus aplankus. Betvarkydama atradau tiek gėrio, kad supratau, jog net iki gyvenimo galo visko nepagaminsiu :) (Beje, mažojoje knygų mugėje, vykusioje mano mažame mieste, nusipirkau Lietuvos virėją ir Metus už stalo, lyg mažai dar būtų. Na, bet pigiai atidavė, nes dvi pirkau.) :)

Taigi, betvarkydama atradau „Brigitos“ (Respublikos priedo) 2003 metais išleistą kalėdinį priedą „Brigitos receptai“. Jau seniai bebuvau jį išsitraukusi, tad su malonumu peržvelgiau iš naujo. Yra ten visko: pradedant Riaubiškytės užkandėle, baigiant Zuoko salotomis. Šokoladinį triufelių tortą kažkada nešiausi pas anytą stačiatikių Velykoms. Šiame žurnale radau neblogą Mojito receptą ir Twin Pykso vyšnių pyrago (toks amerikietiškas, su tešlos grotelėmis ant viršaus) receptus. Be to, šio žurnalo, tiksliau, blynų recepto jame dėka mano virtuvėje atsirado klevų sirupas. Blynai nerealūs: dideli, purūs, greitai iškepami.

Amerikietiški blynai

300 g miltų
1 a. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
pora šaukštų cukraus
stiklinė kefyro (recepte - pasukos, bet jų nemėgstu)
150 ml vandens
3 dideli suplakti kiaušiniai
Kaip darau: dubenyje sumaišau sausus produktus (išskyrus cukrų). Kitame dubenyje išsuku kiaušinius su cukrumi, juo supilu į kefyrą, sumaišytą su vandeniu ir viską suplaku su miltais. Palieku kokioms 20 minučių, kad tešla pailsėtų. Keptuvėje įkaitinu aliejų ir kepu keptuvėje po vieną (ne lietiniai, bet ir ne mažiukai turi išeiti, tai pilu tešlą su tokiu dideliu šaukstu, kurio talpa - 50 ml. Iš to tešlos kiekio išeina 10–12 blynų, pavalgo trys žmonės.
Valgom su grietine, su klevų sirupu, bet labai dažnai – su vyšnių uogiene (šaldytos vyšnios-vanduo-cukrus-cinamonas-krakmolas, viską paverdi ir mėgaujiesi). Ta uogienė – elementarus Švarcvaldo (Juodojo miško) torto įdaras, pamačiau ją verdant kažkada seniai per Labą rytą :) Beje, žurnale dar parašyta, kad amerikiečiai mėgsta juos valgyti ir su paskrudinta šonine. Pabandykit, gal patiks, bet tada gal cukraus nereikia...

Gėrimas nervams apmalšinti

Šią žiemą gera būti dideliu ir stipriu. Netgi galingu. Užklimpai, iššokai iš mašinikės, pasistūmei viena ranka, ir viskas... Dar gerai, jei tavo draugai – iš Nerealiųjų multiko arba supermenai. Užklimpai, atskrido, išnešė ant rankų, ir visi laimingi.

Šios žiemos realijos – kitos. Atvažiavai į kiemą (čia aš apie daugiabučių kiemus), užklimpai, išlipi, stumdai stumdai, gazuoji gazuoji, siūbuoji siūbuoji, pasikasi, ir vėl ta pati dainelė iš naujo. Bet kad nors kiek pajudėtų... O praeiviai žyguoja pro šalį ir net galvos nepasuka, dar kartais koks kaimynas pro langą į tavo kančias paspokso. Žodžiu, tikri lietuviai. Dar būna taip, kad atsikasi suplukęs kokias dvi vieteles, o į tas atsikastas makt ir kaimynas pasistato :) Va tada pikta, kad name gyvena tikra savanaudžių kompanija. Išeitų su kastuvais, pamojuotų pora valandų, ir viskas – kelias laisvas. Arba susimestų pinigėlių traktoriukui, nustumdytų, ir būtų gerai. Bet ne, geriau į kaimyno kančias pažiūrėsiu pro langą: ir smagiau, ir kam vargintis, juk seniūnija ar komunalinis atkas. Pripratę, kad kažkas kažkada ateidavo ir nukasdavo, nušluodavo, sutvarkydavo... O kas privačių namų savininkams atkasa? Gal seniūnas su kastuvu atbėga?

Ačiū Dievui, šie mano pamąstymai ne apie mus pačius – mašinytė saugiai garaže laukia geresnių kelių, o į darbą netoli. Taip ir brendam per pusnis, kartais kokią mašinytę iš sniego gniaužtų padėdami išvaduoti. O tiems, kurie per langą žiūri – sėkmės. Gal kada ir jūsų mašinytė užklimps ir kiti gerieji kaimynai į jus pačius žiūrės...

Va po tokių stumdymų ar po ilgos darbo dienos namie nervams nuraminti labai gerai lengvai papiknaudžiauti alkoholiu :)

Kruvinoji Merė

adaptuota iš Едим дома

Skiltelė česnako
Vienos žaliosios citrinos sultys

Vienos citrinos sultys

100 g degtinėsTrys dideli nulupti pomidorai (galima ir konservuotų savose sultyse, jie turbūt šiuo metų laiku tikresni)Petražolių arba kalendros šakelėPusė čili pipiro (galima ir džiovinto)
Jūros druskos

Kaip darau: plakiklyje suplaku pomidorus, čili pipirą, česnaką ir petražoles. Supilu citrinų sultis, druskos dedu pagal skonį. Perkošiu viską per sietelį, kad sėklytės ir kiti tirščiai pasiliktų, supilu degtinę.

Kaip geriu: papuošiu petražolės šakele arba citrinos griežinėliu ir būtinai geriu su smulkintu ledu. Julia siūlo papuošti saliero šakele, bet aš nesu labai didelė jo mėgėja, tad iš recepto jį išmečiau. Tiesa, vietoj čili galima ir grūstų juodųjų pipirų ant viršaus pabarstyti.

Išgeri tokį vieną, ir smagu visai pasidaro. Bet padauginti nerizikuočiau. Tada gali ir pas tuos kaimynus, kurie pro langą žiūrėjo, nueiti pasiaiškinti :) Be to, atradusi šį kokteilį supratau, kur panaudosiu kartais namuose iš kažkur vis atsirandančią degtinę...

Daugiau variacijų Kruvinosios Merės tema rasite čia.

Užgavėnės be blynų

Šiandien išgirdau reklamą per TV Lino Samėno laidos: „Blynai blynai blynai... Gal užteks tuos blynus kepinėti, išsivirkim šiupinį...“ ir prisiminiau, kad pati per užgavėnes labai retai kada blynus kepu, dažniau verdu sriubą, užgavėnių šiupinine ją vadinu. Kažkada seniai seniai bendro gyvenimo pradžioje net savo ir V tėvus per Užgavėnes buvau pasikvietusi jos valgyti.
Šiandien irgi virsiu, tik vėliau, po Vasario 16-osios minėjimo kultūrnamyje :). Nuotraukos nebus, labai jau nefotogeniška sriubytė :)

Beje, sužinojau apie ją visai atsitiktinai, vartydama kažkokią knygą apie lietuvių papročius. Sriuba labai mėsiška, prieš gavėnią pats tas. Labai panašią sriubą virdavo mano grupiokė iš Anykščių studentavimo metais.

Kažin, ar užtkes valios man kada nors visą gavėnią ar adventą pasninkauti?.. Ne dėl religinių įsitikinimų, jų tiesiog neturiu (turbūt dažnas mano kartos atstovų atvejis), bet dėl sveikatos. Juk kasdien mėsą valgant irgi numirti galima. Kažkur skaičiau, kad senovės Kinijoje ar Japonijoje kankinimo būdas būdavo toks: nuteistuosius kasdien maitindavo vien mėsa ir po kurio laiko jie tiesiog numirdavo dėl apsinuodijimo... Va tokios tokelės.

Užgavėnių šiupininė

100 g virtos jautienos (iš bėdos galima ir kiaulienos)
50 g rūkyto kumpio
dvi pieniškos dešrelės
5–6 (jei mažesni) rauginti agurkai
5–6 bulvės
2 svogūnai
50 g sviesto
50 g pomidorų pastos
1,5 l mėsos sultinio
druskos, pipirų, lauro lapų

Kaip darau: užverdu sultinį, sudedu susmulkintas sriubai bulves. Keptuvėje ant įkaitinto aliejaus patroškinu supjaustytus kubeliais agurkus, vėliau ant sviesto apkepu svogūnus ir įdedu į juos pomidorų pastos. Stebiu sultinį. Kai bulvėms lieka nedaug virti, sudedu į sriubą agurkus, svogūnus ir visą mėsą, supjaustytą kubeliais. .Nepamirštu ir druskos bei pipirų, lauro lapų ir kitokių mėgstamų prieskonių sriubai. Valgau be jokios grietinės, skanu ir taip.
Beje, kumpį galima pakeisti rūkyta dešrele, tik ją reikia pakepinti prieš dedant į sriubą.

Išsivirkite, nepasigailėsite. Ir šeimyną, neabejoju, pamaitinsite sočiai.

Duona labiau šventinė nei kasdieninė

Žodžiu taip. Kas pasiryšite kepti šią duoną, paaukosite tam mažiausiai pusdienį. Penki kildinimai, bet rezultatas fantastiškas. Tie, kurie ragavo, sakė patys bandys kepti, bet vis recepto nesulaukia ir jau gali mane vadinti pažaduke. Na, bet kitaip negaliu. Šio recepto aprašymas reikalauja susikaupimo arba mažų mažiausiai laiko. Laiko dabar sąlyginai turiu, tai ir pradedu, kol manęs nepertrauks mano gražuolės pageidavimų koncertas.

Beje, kai pirmą kartą ją pati kepiau, pradėjau apie šeštą vakaro, baigiau pusę pirmos nakties. Dabar įgūdžiai procesą paspartino kokia valandžiuke. Receptą radau Julios Vysockajos laidoje „Едим дома“, dar jį galima rasti čia.

Duona su alyvuogėmis ir česnaku

Įdarui (jį reiks atvėsinti, todėl rekomenduoju jį pasiruošti per pirmą ar antrą tešlos kildinimą)
2 š. alyvų aliejaus
10 juodųjų alyvuogių (imu su kauliukais ir juos išimu, jos sultingesnės, mėsingesnės)
2–3 česnako galvutės
2 š. vandens
1 š. balzaminio acto
2–3 š. cukraus
geras žiupsnis (gal net du) rozmarino (galima ir šviežio, ir džiovinto)
žiupsnis grūstų juodųjų pipirų
1 a. š. jūros druskos

Kaip darau: sunkioje keptuvėje į įkaitintą alyvuogių aliejų sumetu nuluptą česnaką skiltelėmis, jų nesmulkinu, įpilu vandenį, balzaminį actą, cukrų, druską, pipirus, rozmariną ir alyvuoges (žinoma, be kauliukų). Pakepu viską ant mažos ugnies 5 minutes.

Tešlai
75 ml alyvuogių aliejaus
10 g druskos
100 g miltų (rupaus malimo)
75 ml šviežiai išspaustų apelsino sulčių
7 g sausų mielių
420 g miltų
300 ml šilto vandens (geriausia – negazuoto mineralinio)

Kaip minkau tešlą: dideliame pašildytame dubenyje sumaišau šiltą vandenį su 210g miltų ir supilu mieles, išmaišau ir palieku pusantros–dviem valandom šiltoje vietoje. Supilu dar 210 g miltų, apelsinų sultis, rupius miltus (dedu ruginius), druską ir išminkau. Supilu 25 ml alyvuogių aliejaus ir dar kartą išminkau. Kildinu 45 min. uždengusi maistine plėvele. Šį procesą kartoju dar du kartus (kol visą aliejų suminkau į tešlą): pilu po 25 ml aliejaus, išminkau ir pakildinu šiltoje vietoje po 45 min. Kildinant būtina uždengti. Iškočioju tešlą stačiakampiu ne storiau kaip 1–2 cm, sudedu ant jos atvėsusį įdarą ir sulankstau kaip voką. Uždengiu drėgnu rankšluosčiu ir palieku pusvalandžiui. Skardą pabarstau miltais ir ant jos padedu tą pakilusį kepalą.

Kaip kepu: 5 min. kepu orkaitėje, įkaitintoje iki 250 °С, pakui sumažinu iki 180 °С ir kepu dar 35—40 min., kol viršus paruduoja.

Pjaustau tik atvėsusią. Valgau vieną, labai jau tas įdaras skanus, todėl jo galite nepagailėti.

Prie jūros apie žuvį

Jau beveik dvi savaitės, kai neturiu savo virtuvės. Ir dar vieną neturėsiu. Esu tokioje vietoje, kurioje mane ir mažąją M maitina. Ir dar visokias gydomąsias procedūras daro. Taigi... Sanatorijoje esam. Ir kasdien džiaugiamės šaltu žiemos oru, be galo ramia jūra, kartais pūga ir netoliese esančiu kalniuku. Gal kam ir pasirodysime ekstremalės, bet vis tiek pasipasakosiu. Kasdien beveik po dvi valandas praleidžiame lauke – ant kalno būtinai būtiniausiai, į parduotuvę pramogos dėlei ir reikalingų daiktų, prie jūros nueiname pasigrožėti užšalusiomis bangomis. Ir nesvarbu, kad lauke koks minus 16, svarbu tinkamai apsirengti ir veidą riebiu kremu patepti :)

Dabar trumpai apie maitinimą... Nežinau, kaip tie metro aštuoniasdešimties paaugliai čia pavalgo... Porcijos tokio dydžio, kad mano penkiametė nevalgioji pirmą savaitę ir tai tarpuose tarp pusryčių, pietų ir vakarienės užkąsti prašydavo... Tiesa, po įtartino apsinuodijimo jau nieko nebereikia. Gerai, kad Maxima netoli, nes gaminti tai nėra kur ir kaip... Ir iš kur tos porcijos bus didelės. Padavėja sakė, kad šeši litai per dieną vienam žmogui skiriami trims maitinimams... (Vienos dienos meniu: pusryčiams ryžių ar perlinių kruopų košė ir sumuštinis su sūriu, pietums šnicelis, kotletas ar blynai ir dviejų rūšių sriubos: pieniška ir bulvienė, vakarienei – burokėlių ir pupelių mišrainė ir mieliniai blynai ar kepsnys. Atrodo kaip ir nieko, bet kad dydžiai juokingi (šnicelis mažiukas mažiukas, bulvių košės – du šaukštai, marinuotų kopūstų – vienas šaukštas), o kokybė abejotina. Va tokios tos mūsų sanatorijos. Bet varganą maitinimą atperka malonus medikų bendravimas ir bendra atmosfera. O dabar, kai negaliu gaminti, belieka rašyti apie tai, ką gaminau namie iki išvažiuodama :)

Žuvienė

Žinau žinau, tikra žuvienė tik gamtoje, ant laužo ir iš ką tik pagautų žuvų... Ta, su dūmo kvapu ir šimtgramiu degtinės. Sutinku. Bet kai nedažnai tenka turistauti kartu su žvejais, tai mums gerai ir tokia, naminė :) Be to, ji labai skani :)

Sultiniui:

1–2 didelių žuvų, dažniausiai upėtakio ar lašišos, galva, uodega ir pelekai (nepamirškite išpjauti žiaunų)
sauja petražolių
česnako galva
svogūno galva
keli saliero lapkočiai
1–2 pomidorai
0,5 a. š. čiobrelių
0,5 a. š. kalendros sėklų
0,5 a. š. juodųjų pipirų
1 a. š. „Santa Maria“ „Fish and Seafood“ prieskonių mišinio (kai atradau, nieko daugiau nereikia)
keli lauro lapai
2–3 džiovinti arba švieži čiliukai
150 ml balto sauso vyno
1 l vandens
druskos

Kad nebūtų neapetitiškų putų verdant sultinį, visada pirmiausia darau taip (ne tik su žuvimi, bet ir su visokia kitokia mėsa): į šaltą vandenį dedu gerai nuplautą žuvį ir palaukiu, kol užvirs viskas, tada žuvį ar mėsą perplaunu, puodą išplaunu ir jau tada viską (išskyrus druską, ją dedu jau virdama sriubą) sudedu sultiniui ir užpilu šaltu vandeniu. Užverdu ir palieku virti ant silpnos ugnies 30–45 min. (vištienos sultiniui reikia daugiau laiko, na o jautienos tai visai jau daug). Putų paprastai nebebūna po anksčiau aprašytos procedūros, tad ramiai pasiruošiu produktus būsimai žuvienei.

Žuvienei

dvi morkos
kelios bulvės
svogūnas
alyvuogių aliejus
krapai
citrina

Kubeliais supjaustytas morkas ir svogūnus apkepinu aliejuje, bulves nedideliais gabaliukais susipjaustau. Kai sultinys išverda, perkošiu jį per sietelį ir dedu druskos, bulves, apkeptus svogūnus su morkomis ir palieku virti, kol bulvės bus gatavos :) Dar virtos žuvytės mėsytę sumetu. Stalan patiekiu su griežinėliu citrinos ir gausybe krapų. Skanu, skaidru, gaivu (jei su citrina), aštroka (jei nepagailėta čiliukų).

O tokį sultinį dar galima panaudoti gaminant risotto su žuvimi ar jūros gėrybėmis....

Ryškiai geltona

Kažkada per Первый канал šeštadienio rytais rodydavo kulinarinę laidą Вкусно, kurios vedantysis buvo žiniukas (знаток) Borisas Burda. Kas yra знаток ir Borisas Burda, turbūt vyresnės kartos žiūrovai puikiai žino, o jaunesniems paaiškinsiu: tai toks intelektualų klubas, kurie žaidžia Kas? Kur? Kada? per tą patį Первый канал :). Bet dabar ne apie tai. Tiksliau – truputį apie tai. Toje Вкусно su Borisu Burda laidoje kartą viešėjo tadžikas ir jis pasakojo, kaip reikia virti tadžikišką plovą. Žinoma, mane dabar sudraskytų tikrojo plovo virimo meno žinovai, bet maniškis pagal tą tadžiko receptą irgi ne pats prasčiausias variantas. Juk ne lipni ryžių košė su kečupu... Be to, valgosi skaniai.
Tikram plovui reikia specialių ryžių. Tokių neturiu, dedu plikytus ilgagrūdžius, jie biresni, nesulimpa. Tiesa, ir puodo tikro plovui gaminti neturiu, imu storasienį troškintuvą su storu dugnu.
O dabar pasigirsiu: baigiantis viešnagei pas gimines Maskvoje, jų namų tvarkytoja tadžikė Malika pagamino plovą... Gaminimo principas beveik vienodas, recepto sudedamosios dalys vienodos, tik jos plovas buvo sausas ir sprangus. Turiu pasakyti, kad manasis variantas skanesnis :)

Auksinis plovas

600–700 g vištienos filė

4 svogūnai

5 nemažos morkos
400 g plikytų ryžių
kumino (galima ir kmynų)
kario
ciberžolės

šafrano

druskos

pipirų
nemažai (apie 50 ml) alyvuogių aliejaus

Filė - kubeliais, svogūnai – pusžiedžiais, morkos - šiaudeliais, ryžiai – nuplauti, česnakas – nuvalytas, bet nenuluptas nupjautomos šaknimis.

Kaip darau: aliejuje pačirškinu neluptą česnako galvą nupjautąja puse žemyn, kad visą savo aromatą paskleistų aliejuje, išimu, apkepu kubeliais supjaustytą vištieną, išimu, sudedu svogūnus, patroškinu iki skaidrumo, sudedu atgal vištieną ant svogūnų, suberiu morkas ir uždengusi dangtį patroškinu kokias 2-3 minutes. Tada įmontuoju į kurią nors vietą aukščiau minėtą česnaką, suberiu ryžius, užpilu vandeniu, kad viską apsemtų ir dar per pirštą virš būtų. Tada jau prieskoniai: karis + ciberžolė + kuminas (arba kmynai) + pipirai + druska + šafranas (2–3 siūlai). Visus prieskonius paviršiuje vandens paskleidžiu ir išmaišau šaukštu tik vandenį, kad tolygiai pasiskirstytų. Uždengiu dangtį ir palieku ant vidutinės ugnies viską troškintis. Šiukštu, nemaišau. Kai vanduo išgaruoja, ugnį išjungiu ir palieku uždengtu dangčiu dar kokioms 10–15 min. Jei vandens mažai ir ryžiai neišvirė, reikia pripilti, tik taip, kad jis neatvėsintų plovo. Pilti reikia palengva, padarius per vidurį daugiau skylučių.

Pavalgo 4–5 žmonės. Mes dviese valgom dvi dienas. Labai tinka įsidėti į darbą. Man skanu.

Variacijos su feta

Jau seniai noriu apie šią užkandėlę parašyti. Man ji tobula. Ir iš viso, feta yra vienas iš tų sūrių, kuriems jaučiu pagarbą. Graikiško ragauju nedažnai, nepigus jis, bet vokiško dažnai nusiperku. Na, netikras jis, bet ką jau čia... Žodžiu, nedaugžodžiausiu.

Fetos sūrio užkandėlė

fetos sūris
maltų čili pipiriukų
extra virgin alyvuogių aliejaus
juodos duonos arba bagetės
Fetą supjaustau kubeliais, pabarstau čiliukais, pašlakstau negailėdama alyvuogių aliejumi. Patiekiu su duona ar bagetės riekelėmis, tepu ant jų ir mėgaujauosi. Paprasta ir žiauriai skanu. Dar to aliejaus ant užtepto sūrio užlašinu, tai visiška palaima gomuriui :) Skaniai valgosi tiek su vynu, tiek su alumi, tiek su kitais stipriaisiais gėrimais :) Beje, nieko ir vieni.

Beje, dar marinuoju fetą kartais. Gabalėliais supjaustytą sudedu į stiklainiuką, suberiu kapoto česnako, čili pipiriuko, grūstų juodųjų pipirų, pora lauro lapelių, džiovintų čiobrelių, raudonėlio, baziliko, rozmarino, kelias sukapotas juodas ir žalias alyvuoges, viską užpilu alyvuogių aliejumi ir į vėsią vietą pastatau parai. Kartais apverčiu, kad tolygiai susimarinuotų. Skanu į salotas arba su bagete, ant picos ir vienas. Aliejus panaudojamas užpilams, salotoms, makaronams, kitoms gėrybėms :) Tiesa, aliejus geriau graikiškas, nes feta - graikiškas sūris...
Receptą kažkada pasiskolinau iš Davido Lebovitz. Beje, jis ten rašo, kad nelabai galima dėti česnako dėl jo keliamo botulizmo pavojaus, bet jei viską suvalgai per savaitę, tai, mano manymu, neturėtų pakenkti. Žodžiu, dedu aš tą česnaką ir vargo nematau, bet visada suvalgau greitai, ilgai nelaikau.