Vasaros gaiva

Tas mano pavadinimas tai nei į tvorą nei į mietą, kai už lango termometras saulėkaitoje rodo 45 laipsnius Celsijaus. Mano virtuvėje viryklė nekaičiama net pieniškai makaronų sriubai, nes toje virtuvėje - 32 laipsniai karščio. Darbe - panašus pragaras: kabineto langai saulės atakuojami nuo 11 iki 15 val. Skersvėjo beveik jokio. Koks dar darbas tokiomis sąlygomis. Sekmadienį kefyro negalėjau gauti keturiose miesto parduotuvėse, kitose dviejose radau po vieną užsilikusį pakelį. Tauta bando gelbėtis valgydama šaltibarščius. Mano gelbėjimo ratas iš karščio jūros – vaisiniai ledai, arbūzai, vanduo. Visokio skonio vanduo. Nuo paprasčiausio su citrina iki dar neįprasto su agurkų griežinėliais.

Gaivusis vanduo
Keli variantai iš žurnalo „Virtuvės paslaptys“, kuriais pasinaudoju:

Mėtų lapeliai, citrina, cukriukas + vanduo
Arbūzo rutuliukai + vanduo
Meliono rutuliukai + vanduo
Braškės per pusę pjautos + vanduo
Serbentai + vanduo
Ananasas + vanduo
Apelsino, greifruto griežinėliai + vanduo.

Citrina tinka ir geltonoji, ir žalioji. Be mėtų, galima šalavijų, bazilikų, melisų lapelius dėti, tik visus juos reikia prieš dedant šiek tiek patrinti tarp pirštų.
Meliono ir arbūzo vanduo greitai pradeda rūgti, jei ne šaldytuve stovi.
Visą tą vandenį galima ir su ledukais, ir be ledukų gerti. Žinoma, kad labiau gaivina šaltesnis.

Va čia mano pamėgtas aštrokas ir gerai gaivinantis laimo sulčių gėrimas.
Beje, čia yra ir dar nebandytas aštrus gaivumos kokteilis su čiliukais. Reiks kada pabandyti.

Labai skanus tradicinis citrininis limonadas, kurio du litrai šiandien stovi šaldytuve.
Kaip aš jį darau:
viena citrina griežinėliais
2 l vandens
3-4 citrinų sultys
pusė stiklinė cukraus

Ir tas aqua de pepino labai geras turėtų būti, bet dar nebandžiau.

Ir dar džiovintas avietes, mėlynes ir braškes užpilu verdančiu vandeniu, tada atvėsinu ir į šaldytuvą.

Pamenu, dar seniau šaltą arbatą darydavau: juodą su vaisių gabaliukais užplikau, nukošiu, įdedu cukraus, citrinos (mėgstu daugiau), atvėsinu, ir į šaldytuvą.

O dabar tai geriausiai eina vanduo su citrinos griežinėliu. Ir greita, ir gaivina gerai. Pusę citrinos mažais gabaliukais supjaustau, į litro talpos butelį sumetu, užpilu vandeniu ir gurkšnoju darbe per visą dieną. Dar kartais truputį cukriuko įberiu, kad širdžiai saldžiau būtų.

Neiškepkit.

Kvepia čiobreliais ir žemuogėmis

Tobulas birželio sekmadienis. Stebiu tingiai smilga ropojantį vabalą, baltas debesų pūkas dengia kraštelį saulės. Žiogai čirpia kaip pašėlę. Oras net virpa iš pasitenkinimo: tiek kvapų ir dūzgimo, gyvybės aplinkui. Sraigė lėtai kapanojasi iš duobės, šalia vandeny nuvinguriuoja žaltys. Visos mintys apie nebaigtus darbus, rūpesčius dingsta kartu su gandro kalenimu, širdį užvaldo tobula gamtos harmonija. Ir susilieju su žeme ir oru. Ir neberūpi niekas, tik būti pasaulio dalimi...

Čiobrelių arbata su žemuogėmis

gabalėlio natūralios pievos

žiupsnelio žydinčių čiobrelių

žemuogių ant smilgos

truputis saulės

nuoširdumo

dėkingumo

ramybės

Kaip darau: pirmiausia išbraidau pievą ir prisirenku čiobrelių, kuriuos pabučiavo saulė. Su širdžiai mielu žmogumi lauke atsisėdusi lauke geriu užplikytą jų arbatą ir kalbu niekus :). Į puodelį įberiu šlakelį ramybės, visą, kiek turiu nuoširdumą, beriu žiupsnį dėkingumo. Žemuoges atiduodu laimingam mažam savo vaikui :)

Susitaikymo karis

Jau labai seniai rašiau... Visko per tą laiką buvo: mokiausi, dirbau, rašiau, tapiau, bėgau, klupau, stojausi ir vėl toliau ėjau, džiaugiausi ir verkiau... Šiandien pagaliau pabandžiau sustoti, bet kol kas nelabai pavyksta. Pagreitis įgautas, dabar judėjimas tik iš inercijos, liūdesio ženklu pažymėtas (mat atsisveikinau šiandien su savo žiurkyte Grizela, tegul būna jai lengva žemelė po slyva).
Atsiprašau, jei ką įskaudinau, nepastebėjau (bet ir man nelengva buvo) ir siūlau susitaikymo karį :)

Greitas vištienos karis

600 g vištienos filė
200 ml grietinėlės
1 didesnis svogūnas
4–5 česnako skiltelės
1 š. pomidorų pastos
1 čiliukas
pusė a. š. garam masalos
pusė a. š. malto kumino
pusė a. š. ciberžolės
pusė a. š. maltos kalendros
druskos pagal skonį
alyvų aliejaus kepimui

Kaip darau: įkaitintame aliejuje apkepu svogūną (kol pasidaro skaidrus), sudedu vištienos filė kubeliais ir apkepu, kol visa mėsytė pabaltuos. Suberiu česnaką ir susmulkintą čiliuką (nebijokite aštrumo, reikia tiesiog išimti sėklytes, taip net mažoji M valgo ir nejaučia pipiriukų). pakepusi viską kokias 2–4 min., suberiu visus prieskonius ir druską, išmaišau, įdedu šaukštą pomidorų pastos ir gerai išmaišau. supilu grietinėlę ir palieku troškintis iki sutirštės.

Valgome su basmati ryžiais. Man jie skaniausi, galiu be nieko valgyti juos. Verdu be druskos labai dideliame kiekyje vandens, taip jie labiau birūs būna (nors jie ir taip birūs, nes mažai krakmolo turi).

Šaltinis: videojug pamokėlės.

Amerikietiški blynai

Dėkui valstybei už ilguosius savaitgalius :) Nesvarbu, kad po jų reikia dirbti šešias dienas iš eilės, nesvarbu, kad per juos neprisėdi rašyti magistrinio darbo, kad neaplankai visų draugų, kurių be galo pasiilgai. Dėkui už galimybę susitvarkyti savo lentynas tiek namuose, tiek galvoje, ką ir dariau per Kovo 11-osios laivų dienų maratoną.

Pagaliau susidėliojau savo palaidus-išmėtytus-atspausdintus-į visas pakampes iškaišiotus receptus pagal temas, potemes į atsirus aplankus. Betvarkydama atradau tiek gėrio, kad supratau, jog net iki gyvenimo galo visko nepagaminsiu :) (Beje, mažojoje knygų mugėje, vykusioje mano mažame mieste, nusipirkau Lietuvos virėją ir Metus už stalo, lyg mažai dar būtų. Na, bet pigiai atidavė, nes dvi pirkau.) :)

Taigi, betvarkydama atradau „Brigitos“ (Respublikos priedo) 2003 metais išleistą kalėdinį priedą „Brigitos receptai“. Jau seniai bebuvau jį išsitraukusi, tad su malonumu peržvelgiau iš naujo. Yra ten visko: pradedant Riaubiškytės užkandėle, baigiant Zuoko salotomis. Šokoladinį triufelių tortą kažkada nešiausi pas anytą stačiatikių Velykoms. Šiame žurnale radau neblogą Mojito receptą ir Twin Pykso vyšnių pyrago (toks amerikietiškas, su tešlos grotelėmis ant viršaus) receptus. Be to, šio žurnalo, tiksliau, blynų recepto jame dėka mano virtuvėje atsirado klevų sirupas. Blynai nerealūs: dideli, purūs, greitai iškepami.

Amerikietiški blynai

300 g miltų
1 a. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
pora šaukštų cukraus
stiklinė kefyro (recepte - pasukos, bet jų nemėgstu)
150 ml vandens
3 dideli suplakti kiaušiniai
Kaip darau: dubenyje sumaišau sausus produktus (išskyrus cukrų). Kitame dubenyje išsuku kiaušinius su cukrumi, juo supilu į kefyrą, sumaišytą su vandeniu ir viską suplaku su miltais. Palieku kokioms 20 minučių, kad tešla pailsėtų. Keptuvėje įkaitinu aliejų ir kepu keptuvėje po vieną (ne lietiniai, bet ir ne mažiukai turi išeiti, tai pilu tešlą su tokiu dideliu šaukstu, kurio talpa - 50 ml. Iš to tešlos kiekio išeina 10–12 blynų, pavalgo trys žmonės.
Valgom su grietine, su klevų sirupu, bet labai dažnai – su vyšnių uogiene (šaldytos vyšnios-vanduo-cukrus-cinamonas-krakmolas, viską paverdi ir mėgaujiesi). Ta uogienė – elementarus Švarcvaldo (Juodojo miško) torto įdaras, pamačiau ją verdant kažkada seniai per Labą rytą :) Beje, žurnale dar parašyta, kad amerikiečiai mėgsta juos valgyti ir su paskrudinta šonine. Pabandykit, gal patiks, bet tada gal cukraus nereikia...

Gėrimas nervams apmalšinti

Šią žiemą gera būti dideliu ir stipriu. Netgi galingu. Užklimpai, iššokai iš mašinikės, pasistūmei viena ranka, ir viskas... Dar gerai, jei tavo draugai – iš Nerealiųjų multiko arba supermenai. Užklimpai, atskrido, išnešė ant rankų, ir visi laimingi.

Šios žiemos realijos – kitos. Atvažiavai į kiemą (čia aš apie daugiabučių kiemus), užklimpai, išlipi, stumdai stumdai, gazuoji gazuoji, siūbuoji siūbuoji, pasikasi, ir vėl ta pati dainelė iš naujo. Bet kad nors kiek pajudėtų... O praeiviai žyguoja pro šalį ir net galvos nepasuka, dar kartais koks kaimynas pro langą į tavo kančias paspokso. Žodžiu, tikri lietuviai. Dar būna taip, kad atsikasi suplukęs kokias dvi vieteles, o į tas atsikastas makt ir kaimynas pasistato :) Va tada pikta, kad name gyvena tikra savanaudžių kompanija. Išeitų su kastuvais, pamojuotų pora valandų, ir viskas – kelias laisvas. Arba susimestų pinigėlių traktoriukui, nustumdytų, ir būtų gerai. Bet ne, geriau į kaimyno kančias pažiūrėsiu pro langą: ir smagiau, ir kam vargintis, juk seniūnija ar komunalinis atkas. Pripratę, kad kažkas kažkada ateidavo ir nukasdavo, nušluodavo, sutvarkydavo... O kas privačių namų savininkams atkasa? Gal seniūnas su kastuvu atbėga?

Ačiū Dievui, šie mano pamąstymai ne apie mus pačius – mašinytė saugiai garaže laukia geresnių kelių, o į darbą netoli. Taip ir brendam per pusnis, kartais kokią mašinytę iš sniego gniaužtų padėdami išvaduoti. O tiems, kurie per langą žiūri – sėkmės. Gal kada ir jūsų mašinytė užklimps ir kiti gerieji kaimynai į jus pačius žiūrės...

Va po tokių stumdymų ar po ilgos darbo dienos namie nervams nuraminti labai gerai lengvai papiknaudžiauti alkoholiu :)

Kruvinoji Merė

adaptuota iš Едим дома

Skiltelė česnako
Vienos žaliosios citrinos sultys

Vienos citrinos sultys

100 g degtinėsTrys dideli nulupti pomidorai (galima ir konservuotų savose sultyse, jie turbūt šiuo metų laiku tikresni)Petražolių arba kalendros šakelėPusė čili pipiro (galima ir džiovinto)
Jūros druskos

Kaip darau: plakiklyje suplaku pomidorus, čili pipirą, česnaką ir petražoles. Supilu citrinų sultis, druskos dedu pagal skonį. Perkošiu viską per sietelį, kad sėklytės ir kiti tirščiai pasiliktų, supilu degtinę.

Kaip geriu: papuošiu petražolės šakele arba citrinos griežinėliu ir būtinai geriu su smulkintu ledu. Julia siūlo papuošti saliero šakele, bet aš nesu labai didelė jo mėgėja, tad iš recepto jį išmečiau. Tiesa, vietoj čili galima ir grūstų juodųjų pipirų ant viršaus pabarstyti.

Išgeri tokį vieną, ir smagu visai pasidaro. Bet padauginti nerizikuočiau. Tada gali ir pas tuos kaimynus, kurie pro langą žiūrėjo, nueiti pasiaiškinti :) Be to, atradusi šį kokteilį supratau, kur panaudosiu kartais namuose iš kažkur vis atsirandančią degtinę...

Daugiau variacijų Kruvinosios Merės tema rasite čia.

Užgavėnės be blynų

Šiandien išgirdau reklamą per TV Lino Samėno laidos: „Blynai blynai blynai... Gal užteks tuos blynus kepinėti, išsivirkim šiupinį...“ ir prisiminiau, kad pati per užgavėnes labai retai kada blynus kepu, dažniau verdu sriubą, užgavėnių šiupinine ją vadinu. Kažkada seniai seniai bendro gyvenimo pradžioje net savo ir V tėvus per Užgavėnes buvau pasikvietusi jos valgyti.
Šiandien irgi virsiu, tik vėliau, po Vasario 16-osios minėjimo kultūrnamyje :). Nuotraukos nebus, labai jau nefotogeniška sriubytė :)

Beje, sužinojau apie ją visai atsitiktinai, vartydama kažkokią knygą apie lietuvių papročius. Sriuba labai mėsiška, prieš gavėnią pats tas. Labai panašią sriubą virdavo mano grupiokė iš Anykščių studentavimo metais.

Kažin, ar užtkes valios man kada nors visą gavėnią ar adventą pasninkauti?.. Ne dėl religinių įsitikinimų, jų tiesiog neturiu (turbūt dažnas mano kartos atstovų atvejis), bet dėl sveikatos. Juk kasdien mėsą valgant irgi numirti galima. Kažkur skaičiau, kad senovės Kinijoje ar Japonijoje kankinimo būdas būdavo toks: nuteistuosius kasdien maitindavo vien mėsa ir po kurio laiko jie tiesiog numirdavo dėl apsinuodijimo... Va tokios tokelės.

Užgavėnių šiupininė

100 g virtos jautienos (iš bėdos galima ir kiaulienos)
50 g rūkyto kumpio
dvi pieniškos dešrelės
5–6 (jei mažesni) rauginti agurkai
5–6 bulvės
2 svogūnai
50 g sviesto
50 g pomidorų pastos
1,5 l mėsos sultinio
druskos, pipirų, lauro lapų

Kaip darau: užverdu sultinį, sudedu susmulkintas sriubai bulves. Keptuvėje ant įkaitinto aliejaus patroškinu supjaustytus kubeliais agurkus, vėliau ant sviesto apkepu svogūnus ir įdedu į juos pomidorų pastos. Stebiu sultinį. Kai bulvėms lieka nedaug virti, sudedu į sriubą agurkus, svogūnus ir visą mėsą, supjaustytą kubeliais. .Nepamirštu ir druskos bei pipirų, lauro lapų ir kitokių mėgstamų prieskonių sriubai. Valgau be jokios grietinės, skanu ir taip.
Beje, kumpį galima pakeisti rūkyta dešrele, tik ją reikia pakepinti prieš dedant į sriubą.

Išsivirkite, nepasigailėsite. Ir šeimyną, neabejoju, pamaitinsite sočiai.

Duona labiau šventinė nei kasdieninė

Žodžiu taip. Kas pasiryšite kepti šią duoną, paaukosite tam mažiausiai pusdienį. Penki kildinimai, bet rezultatas fantastiškas. Tie, kurie ragavo, sakė patys bandys kepti, bet vis recepto nesulaukia ir jau gali mane vadinti pažaduke. Na, bet kitaip negaliu. Šio recepto aprašymas reikalauja susikaupimo arba mažų mažiausiai laiko. Laiko dabar sąlyginai turiu, tai ir pradedu, kol manęs nepertrauks mano gražuolės pageidavimų koncertas.

Beje, kai pirmą kartą ją pati kepiau, pradėjau apie šeštą vakaro, baigiau pusę pirmos nakties. Dabar įgūdžiai procesą paspartino kokia valandžiuke. Receptą radau Julios Vysockajos laidoje „Едим дома“, dar jį galima rasti čia.

Duona su alyvuogėmis ir česnaku

Įdarui (jį reiks atvėsinti, todėl rekomenduoju jį pasiruošti per pirmą ar antrą tešlos kildinimą)
2 š. alyvų aliejaus
10 juodųjų alyvuogių (imu su kauliukais ir juos išimu, jos sultingesnės, mėsingesnės)
2–3 česnako galvutės
2 š. vandens
1 š. balzaminio acto
2–3 š. cukraus
geras žiupsnis (gal net du) rozmarino (galima ir šviežio, ir džiovinto)
žiupsnis grūstų juodųjų pipirų
1 a. š. jūros druskos

Kaip darau: sunkioje keptuvėje į įkaitintą alyvuogių aliejų sumetu nuluptą česnaką skiltelėmis, jų nesmulkinu, įpilu vandenį, balzaminį actą, cukrų, druską, pipirus, rozmariną ir alyvuoges (žinoma, be kauliukų). Pakepu viską ant mažos ugnies 5 minutes.

Tešlai
75 ml alyvuogių aliejaus
10 g druskos
100 g miltų (rupaus malimo)
75 ml šviežiai išspaustų apelsino sulčių
7 g sausų mielių
420 g miltų
300 ml šilto vandens (geriausia – negazuoto mineralinio)

Kaip minkau tešlą: dideliame pašildytame dubenyje sumaišau šiltą vandenį su 210g miltų ir supilu mieles, išmaišau ir palieku pusantros–dviem valandom šiltoje vietoje. Supilu dar 210 g miltų, apelsinų sultis, rupius miltus (dedu ruginius), druską ir išminkau. Supilu 25 ml alyvuogių aliejaus ir dar kartą išminkau. Kildinu 45 min. uždengusi maistine plėvele. Šį procesą kartoju dar du kartus (kol visą aliejų suminkau į tešlą): pilu po 25 ml aliejaus, išminkau ir pakildinu šiltoje vietoje po 45 min. Kildinant būtina uždengti. Iškočioju tešlą stačiakampiu ne storiau kaip 1–2 cm, sudedu ant jos atvėsusį įdarą ir sulankstau kaip voką. Uždengiu drėgnu rankšluosčiu ir palieku pusvalandžiui. Skardą pabarstau miltais ir ant jos padedu tą pakilusį kepalą.

Kaip kepu: 5 min. kepu orkaitėje, įkaitintoje iki 250 °С, pakui sumažinu iki 180 °С ir kepu dar 35—40 min., kol viršus paruduoja.

Pjaustau tik atvėsusią. Valgau vieną, labai jau tas įdaras skanus, todėl jo galite nepagailėti.