Grilio džiaugsmai

Pernai vasarą šašlykinė sode dažniau sulaukdavo viešnios dešrelės, nei garbingojo svečio šašlyko.
Šiemet vieną kartą sumąsčiau, kad noriu šašlykų ir sumeistravau vienus. Paprasta kaip du kart du, o skonis - nerealus. Paragavę sakė, kad galiu biznį daryti. O aš turbūt laisvai :) Ir dešrelių jau nebenoriu :)

Nerealus šašlykas kitaip

1,5 kg kiaulienos sprandinės
šlakelis gero balzaminio acto (jei nėra gero, to tikrojo, nepilkit visai
pusė stiklinės alyvuogių aliejaus (galima ir šiek tiek mažiau, nuo mėsos priklauso)
1 citrinos sultys (jei didelė, užtenka pusės)
sauja džiovinto raudonėlio
sauja džiovinto čiobrelio
pusė saujos džiovinto rozmarino
grūstų pipirų (geriausia - mišinio)
maltų aštriųjų pipiriukų (aš pabarstau piri piri pipiriukais, gavau lauktuvių, super)
kokie 6 svogūnai, pjaustyti žedais ar pusžiedžiais)
1 česnako galvutė, stambiai sukapota (nulupta, aišku)

Druską griežtai draudžiu dėti marinuojant, leidžiama pasūdyti tik prieš pat kepant.

Kaip darau. Mėsą supjautau gana stambiais gabalais, sudedu visas žoleles, svogūnus, česnakus, visus skystus produktus (išskyrus balzaminį actą) ir tada pasiraitojusi rankoves minkau, kol mėsos gabalėliai pasidengia žolelėmis ir virtuvėje pasklinda svogūnų ir česnakų eterinių aliejų kvapas. Žodžiu, kokias 10 min. paminkau. Jei mėsa po šio kankinimo dar nepasidengusi žolelėmis, jų įdedu papildomai. Tada pabarstau pipirais vienais ir kitais, pašlakstau balzaminiu actu, vėl paminkau, tik dabar jau trumpai, ir statau į šaldytuvą.

Apie marinavimo laiką. Dariau jau kokius 4 kartus pagal šį receptą, labai skanūs ir po 5 val. marinavimo, nerealiai skanūs iškepti 3 dienas pasimarinavę.

Tiesa, prie šitų šašlykų net mano tėvukas nereikalauja ryžių ir marinuotų svogūnų. Valgo vienus.

Netikėtai cinamonu pakvipusi vasara

Žinau, kad cinamonu geriau kvepėtų vėlyvas ruduo ir pirmas žiemos mėnuo nei birželis, pilnas čiobrelių, žemuogių ir šviežiai nupjautos žolės aromatų, bet turgelyje pamačiusi šviežias bulves iš Kipro (šį kartą nekreipiu dėmesio į visą local food filosofiją, jau treti metai birželio mėnesiais jas perku, nes labai skanios), prisiminiau vienoje laidoje apie Kipro virtuvę matytą vištienos su cinamonu receptą. Paprasta, greita ir skanu. Tinka įsidėti į iškylas į gamtą, nes šaltas patiekalas irgi skanus.

Žinoma, tinka ir lietuviškos šviežios bulvytės, kai tik jos pasirodo :)

Vištiena su cinamonu

1 supjaustytas viščiukas5–6 didelės bulvės, supjaustytos ketvirčiaisalyvų aliejaus kepimui3–4 cinamono lazdelėsbutelis raudonojo vynodruskospipirų

Kaip darau: vištienos gabalus apkepinu keptuvėje iki auksinės spalvos aliejuje, sudedu į troškintuvą, supilu butelį raudono vyno, įberiu druskos, pipirų, sumetu cinamono lazdeles ir troškinu. Bulves supjaustau į keturias dalis, apkepu keptuvėje iki gerai apskrus ir sudedu į besitroškinančią vištieną. Viską troškinu apie 35–45 minutes. Valgome užsigerdami atvėsintu raudonu vynu. Atvėsęs troškinys labai skanus su šviežiais agurkėliais.

Šaltinis: TV laida „My Cypriot Kitchen“ su Tonia Baxton

P.S. Gal man tik atrodo, o gal ir grįžau: gal pailsėjusi, o gal pavargusi, gal nenorinti, o gal negalinti, gal priverčianti save judėti, o gal laukianti įkvėpimo. Džiaugiuosi, kad nesu įsipareigojusi nei įpareigojanti, kad gyvenu sau, o ne kitiems, kad skaudžius dalykus keičia džiugūs, kad galiu ilsėtis visa siela, kad supratingi ir šilti, mylintys ir mylimi žmonės šalia.

Bus dar visko: ir sraigių (sezonas jau kaip ir baigėsi, bet ateis kiti metai), ir šokoladinis pyragas, ir nerealūs šašlykai, bet kol dar ne vėlu, ragaukite Netikėtas braškes. Pažadu, pajusite gyvenimo džiagsmą. Tik pasistenkite naudoti gerą balzaminį actą (Modenos, tirštą ir kvapnų, klampų (tik brangus jis...)

Artėjant pavasariui...

Sakau, gal reikia susirūpinti, ateina pavasaris, vasara, reikės paltus nusivilkti... Bet pavartau savo recpetų saugyklą ir pagalvoju, kad du mėnesiai nieko neišgelbės. Jei jau keistis, tai ilgam... Arba po truputį... Ir vienąkart per savaitę kokį pyragą išsikepti ar kokį torčiuką sumeistrauti :) Gal nieko tokio :)

O dar lašinukai ir varškė iš kaimo šaldytuve akis bado. Na, kaipgi be jų...

Suprantu, kad agurkai ir pomidorai prekybos centruose na, švelniai tariant, mažai ko verti. Bet man kartais žiemą nooooooorisi va tokių spalvingų salotų.

Ir dar – geriausias vitamino C šaltinis lietuvio organizmui - rauginti kopūstai :) 100 g raugintų kopūstų yra beveik pusė paros normos vitamino C – apie 30–40 mg. Ir nekaloringi, ir skanu, ypač su svogūnu ir aliejumi. Mmmmmmm.

Mėlynojo sūrio pagardas

70-80 g pelėsinio sūrio
1 v. š. grietinės
1,5 v. š. grietinėlės
šviežiai grūstų pipirų
žiupsnelis druskos
šlakelis (0,5 v. š.) citrinos sulčių
keli lašai raudonojo vyno acto
1 v. š. kapotų laiškinio česnako laiškų (neturėjau, vieną kartą keičiau labai smulkiai pjaustytu šalotu, kitą kartą sukapojau česnako skiltelę. Turiu pastebėti, skanu visaip. Vasarą pabandysiu ir laiškinį česnaką)

Kaip darau: sūrį sutrupinu, įberiu druskos ir pipirų, suminkau šakute. Įdedu grietinės, supilu grietinėlę, suberiu svogūnus-česnakus-ar-ką-kitą-ką-turiu-iš-panašių-produktų, įpilu citrinos sulčių ir viską gerai sumaišau. Turi išeiti tokia vientisa masė. Tada paragauju, įlašinu kelis lašus raudonojo vyno acto, įberiu pipirų (nes, kaip taisyklė, pritrūksta), jei trūksta kremiškumo, ipilu dar grietinėles, išmaišau, ir dedu ant salotų. Tada dar daržoves pabarstau baziliku (džiovintu ar šviežiu kapotu) ir pašlakstau alyvuogių aliejumi. Skanu. Ir paprasta.

Recepto idėją pasigavau iš Davido, proporcijas pakeičiau pagal turimą sūrio kiekį. Pakeitus kiekius, pagardo užteko dviem porcijoms salotų. Žinoma, pataupius dar ir trečiam liktų.

Sezaminis gėris

Kartais norisi greitai ir skaniai. Ir daug. Ir kad primintų tau tą ypatingą skonį. Man taip buvo su sezamo saldainiais. Tokiais su degintu cukrumi, peršviečiamu popierėliu. Labai skanūs. Iš stipendijos nusipirkdavau kokius 300 gramų ir taupydama valgydavau, nes nepigūs būdavo. Paskui jie kažkaip dingo iš mano akiračio, vėliau atsirado, bet nebebuvo tokie skanūs. Neliko to deginto cukraus skonio. Bet aš jį visada jutau burnoje. Ir... O netikėtume... Skaitinėdama vieną savo mėgstamų tinklaraščių The Wednesday Chef, radau kažką panašaus. Tik kepto ir sausainių formos. Žinokit, jie nerealūs. Iš karto dariau dvigubą normą :D Iškepiau keturias skardas po 16 sausainių. Iš viso 64 vnt. pasakiško skonio plokštelių, nes būtent taip jie atrodė. Ir vietoj šviesiai rudo cukraus dėjau demerara, nes to šviesiai rudo mūsų kaime nė su žiburiu nerasi.

Sezamiukai

3 š. sviesto (nelabai šalto, bet ir ne kambario temperatūros)
1,5 puodelio cukraus (recepte dvi stiklinės nurodytos, bet man pasirodė per daug, tai sumažinau, ir nieko nepraradau)
2 kiaušiniai
4 š. miltų
0,5 a. š. druskos
šlakelis vanilės ekstrakto
1 stiklinė sezamo sėklų (galima ir truputį daugiau, kaip ir padariau)

Kaip dariau: išsukau sviestą su cukrumi, įmušiau kiaušinius ir vėl gerai išsukau. Tada sudėjau miltus, druską, vanilę ir sezamą, gerai išmaišiau. Orkaitę įkaitinau iki 175°C, kepimo skardą išklojau popieriumi, jį patepiau aliejumi, dėjau po kiek daugiau nei pusę arbatinio šaukštelio masės, suplojau kiekvieną šaltu vandeniu suvilgytu peiliu ir kepiau kol paruduos, na, po kokias 5–8 minutes. Vieną skardą bandžiau nesuplojusi kepti, tai per vidurį jie tokie storesni išėjo. Išvada: geriau suploti, tada tolygiau iškepa. Ir į skardą reikia juos dėti paliekant tarp jų atstumą, nes beveik dvigubai išsiplečia kepdami.Iškepusius greitai greitai su visu kepimo popieriumi ant grotelių padėjau, atvėsinau ir jau sukietėjusius gražiai į dėžutę surinkau.

Valgiau, dovanojau ir džiaugiausi pavykusiais. Ir dėkojau juos atradusiai. Neradau nuotraukos kompe, skubėjau žiūrėti filmą. Jei kai įdomu, kaip atrodys rezultatas, paspauskite nuorodą The Wednesday Chef. Kai rasiu, savo įdėsiu. (Jau radau savąją, viršuje :D)

Lipnus skanumas

Už lango - pūga, į lauką besmegenio neišeisi pastatyti (mažoji M serga), tad sėdime namie, ir stebime kitus, kurie, tris kartus užklimpę, išvažiuoja iš kiemo. Arba bandome pastebėti zylutę, kuri vis atskrenda paknebenti pakabintų lašinukų. Ji tokia baikšti, kad nuskrenda vos mums sujudėjus, tad ją stebėdamos bandome net nekvėpuoti. Diena rami rami, tyliai sau viliuosi, kad ir visos likusios naujųjų metų dienos būtų tokios... Tik be ligų, žinoma :)

Kai nusipirkau šonkauliukų, dar galvojau, kad pirmąją naujųjų metų dieną kas nors pas mus pietauti ateis, tad paėmiau jų kiek daugiau nei reikia dviem suaugusiems žmonėms ir vienai mažai kruopai. Pasikeitus aplinkybėms, naujuosius šventėme ir sausio pirmąją pietavome dviese (plius mažoji M), bet šonkauliukus tai visus kepiau, suvalgysim ir šaltus.

Taigi, jei reikia pamaitinti didelį būrį žmonių ir kartu nesinori praleisti visą dieną virtuvėje, pabandykite pagaminti šiuos šonkauliukus. Garantuoju, kad jūsų draugai apsilaižys pirštus ir paprašys pakartoti.

Lipnūs ir fantastiški šonkauliukai

16 šonkauliukų
0,5 stiklinės trintos pomidorų tyrės (passata, bet jei nėra, nebūtina)
0,5 stiklinės pomidorų padažo (tokio senovinio, stiklainiuose, jei nėra passata, tai dėkite dvigubai)
4 v. š. medaus
2 v. š. rudojo cukraus
2 v. š. altojo vyno acto
6 š. tamsaus sojos padažo
2–3 v. š. mandarino arba apelsino sulčių
čili ar imbiero miltelių
šviežiai grūstų pipirų
žiupsnelis druskos
4–5 skiltelių česnako (sutrintų)

Kaip darau: visus marinato produktus sumaišau ir užverdu, kad ištirptų medus ir cukrus. Rezultatas – toks saldokai sūriai aštrus padažas. Šokauliukus apverdu (dedu į šaltą vandenį, verdant graibau putas, verdu kokį pusvalandį), apvirusius nupilu šaltu vandeniu, dedu į folija ištiestą kepimo skardą, aptepu padažu abi šonkauliukų puses, kepu iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kiekvieną pusę po 20 min. (reikia, kad šonkauliukai apskrustų, ir taptų lipnūs).

Valgome su orkaitėje keptomis bulvėmis ir raugintais kopūstais :) Jei nereikia krūvos šonkauliukų, padažo darykite mažiau, visko per pusę dėkite.
Iš kur gavau receptą? Ogi peržiūrėjau daugybę puslapių internete ir paimprovizavau sticky ribs tema ;)

Už lango ir širdyse - naujieji metai

Nežinau, ar kada ateis ta diena, kai pasaulis nustos suktis, ar mes patys iš vidaus susprogsim, begalinio lėkimo jėgos veikiami...

Visi linkėjo gerų metų, o aš man norėjosi lėtų metų. Tokių lėtų, kai per dieną užtenka laiko ir sau, ir kitiems. Tokių lėtų, kai per dieną gali ramiai skaityti knygą ir negalvoti apie tavęs laukiančių darbų krūvą. Tokių lėtų, kai gali susigalvojęs pasiimti trijų dienų atostogas ir išvykti kur nors toliau, nejausdamas sąžinės graužimo dėl prarasto laiko...

Žodžiu, lėtų jums metų, mielieji :)