Dieve, koks tu
suteikiantis palaimą... Ta palaima ryte pasiekiama tada, kai trys didžiosios
mano gyvenimo meilės dar miega. Tada puodelis įprastos rytinės kavos įgauna
kitą skonį. Ir nuneša mane įkvėpimas į
neišbrendamus kūrybos tolius, pasiklystu tarp žodžių, sakinių ir slėpiningų garsų.
Tada ir knyga skitoma kitaip, ir muzika tiesiai širdin eina.
Šokoladinio
debesies tortas (labiau dangiško skonio šokoladinis pyragas)
250 g juodo šokolado, (min. 70% kakavos)
125 g minkšto sviesto
6 kiaušiniai
175 g cukraus
2 š. apelsinų likerio ar kokio kito intensyvaus skonio,
draugaujančio su šokoladu, alkoholio
Vieno apelsino žievelė
1/2
a. š. kakavos pudros papuošimui
Pyragui reikia
23 cm pyrago formos, geriausia – atsidarančios iš šono, kitaip bus sunku
išimti.
Kaip darau: paimu tris dubenis. Pirmajame sviestą ir
šokoladą ištirpinu garų vonelėje ir gerai sumaišau. Antrajame keturis trynius ir
du kiaušinius išsuku su 5 šaukštais cukraus, suberiu nutarkuotą apelsino
žievelę, kliusteliu alkoholio. Trečiajame keturis baltymus išplaku su žiupsniu
druskos ir 6–7 šaukstais cukraus.
Tada į pirmąjį dubenį su šokolado ir sviesto mišiniu po
truputį įmaišau antrojo dubens turinį. Kai gerai išsimaišo, dedu kelis šaukštus
trečiojo dubens turinio – plaktų baltymų – ir atsargiai įmaišau į šokoladinę
masę. Kai šokoladinė masė įgauna lengvumo, sudedu likusius baltymus, juos
atsargiai įmaišau ir įdedu į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą. Kepu 180 laipsnių Celsijaus kaitrumo orgaitėje apie
35–40 min.
Kaip puošiu: dažniausiai pabarstau karčiąja kakava per
sietelį.
Nigella siūlo puošti grietinėle, išplakta va taip:
500 ml grietinėlės
1 a. š. vanilės ekstrakto
1 š. apelsinų likerio ar kokio kito intensyvaus skonio,
draugaujančio su šokoladu, alkoholio
Ir
tik tada pabarstyti kakava.
Mano
manymu, grietinėlė tik apsunkina ir padaro šį pasakišką tortą labai riebų. Na,
bet jei vis tik išbandysite Nigellos variantą, grietinėlę dėkite ant torto prieš
pat jį patiekdami.
P.S.
Pastarieji metai mano gyvenimą pakeitė. Vienas brangus žmogus išėjo, kitas, dar
brangesnis, atėjo. Jausmas, kad atėjo tas pats, neapleidžia iki
šiol. Nežinau, ar taip gali būti, bet kartais jaučiu išėjusiojo ranką ant
peties ar žvilgsnį iš tolo. Ypač tada,
kai esu laiminga iki graudulio... Negalvojau,
kad mus siejo TOKS ryšys. Nors būdami kartu dažniau pykdavomės. Dėl abiejų nereikalingų
principų... Ir dabar tikrai nesvarbu, kad tai, ką jis kartais darė, man atrodydavo
nereikšminga, nereikalinga ar net kvaila. Dabar matau, kad jo perdėtas sąžiningumas
ir širdies platumas atverdavo jam duris daug kur. Net į mano širdį...