Kartais būna taip, kad atėjęs į virtuvę jis sako: va dabar kai nufotografuosiu, galėsi į savo blogą įdėti :) Žodžiu, būna netvarka visiška virtuvėje. Kartais valgau konservuotą tuną tiesiai iš skardinės, ir man gera širdyje. Kartais turiu visokių manijų. Dabar, pvz, sausainių
Gaidelis manija. Kartais valgau pieniškas dešreles su garstyčiomis, pomidorų padažu ir juodos duonos riekele. Taip, kaip seniau, vaikystėje, autobusų stoties bufete. Kartais noriu su dvirka viena nuvažiuoti nusimaudyti į kokią kūdrą paslapčia ir greitai, kad nereiktų paskui save tempti krūvos rankšluosčių, atsigerti ir sumuštinių krūvos. Kartais noriu būti viena. Kartais nenoriu. O dažniausiai tiesiog negaliu :) Kartais randu kokį receptą ir nešioju jį galvoje tol, kol jis neišlenda į paviršių pačiu netinkamiausiu momentu, pvz., dalykinėje konferencijoje apie viešąją komunikaciją. Tada grįžtu namo ir per prievartą ištraukiu jį į dienos šviesą. Taip nutiko ir su šiuo gražuoliu. Bet įspėju, man jis skanus tik šiltas, todėl kepkite tada, kai yra valgytojų, ir jie pažada jį sudoroti per pirmas penkiolika jo gyvenimo minučių.
Oliverio mielinis su kedro riešutais
250 g lydyto sviesto
500 g miltų
4 kiaušiniai
7 g sausų mielių
400 g cukraus
1 citrinos sultys ir žievelė
100 g kedrinių pinijų
Kaip darau: iškloju skardą (tortuko formą 27 cm skersmens) kepimo popieriumi ir jį apibarstau trupučiu miltų. Mieles sumaišau su lydytu sviestu, dideliame dubenyje išplaku kiaušinius. Supilu į kiaušinio plakinį mieles su sviestu, cukrų, citrinos žievelę ir sultis, įsijoju miltus. Viską gerai išmaišau ir pilu į formą. Ant viršaus užbarstau riešutukus ir kepu apie 40 min. iki 180 laipsnių Celsijaus įkaitintoje orkaitėje. Ar iškepęs, tikrinu pagaliuku :)
Kaip valgau: su pienu ar balta kava dar šiltą.
Šaltinis: Jamie Oliver. Mano Italija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą