Eligijos čili

Žinot, čili sriubos virimas – tikras menas, virėjai net rungiasi, kas išvirs tikrą čili sriubą, o aš ją verdu savaip, iš akies J. Tiesą sakant, manau, kad verdu pagreitintą čili, nes naudoju konservuotus pomidorus savose sultyse. Beje, reikia pirkti tuos, kurie be odelių. Tai būna parašyta ant skardinės. Dar pati neverdu pupelių, nes jos čili sriubai naudojamos raudonos, o tokių neturiu, tad irgi perku skardinėse. Visada naudoju alyvų aliejų (extra virgin, žinoma), jis labiau tinka. Dar dedu kiaulienos faršo, nors to tikroj čili sriuboj turbūt nėra. Dedu jo, nes man truputį skaniau, bet galima apsieti ir be jo, pakeisti jį tokiu pat kiekiu jautienos faršo.

Taigi, Eligijos čili receptas (bandysiu surašyti keturiems žmonėms).

300 g maltos virtos jautienos
150 g jautienos faršo
150 g kiaulienos faršo
5 skiltelės česnako
2 vidutinių svogūnų galvos
čili pipiriukai (geriau džiovinti, bet jei neturi, tiks ir čili milteliai)
1 l skardinė konservuotų pomidorų savose sultyse (be odelių)
maža skardinė raudonųjų pupelių
70 g pomidorų pastos (galima pakeisti pomidorų padažu, bet be jokių egzotinių skonių)
druska, juodieji pipirai (geriau grūdeliais ir labai mažai, nes jie tik dėl skonio, o aštrumui reikia čili pipirų)
3 lauro lapeliai
žiupsnelis džiovinto mairūno, raudonėlio, baziliko

Išverdu jautieną su lauro lapeliais, čili pipirais, juodaisiais pipirais, mairūnu ir druska. Sultinys turi būti aštrus, nes nuo jo priklauso, ar sriuba bus aštri. Mėsą sumalu (ne visi mėsą mala, pjausto gabaliukais, bet man neskanu), o sultinį nukošiu, kad neliktų jokių pipirų ir lauro lapų.

Dideliame puode, kuriame virsiu sriubą, įkaitinu aliejų, suberiu smulkiai kapotą česnaką ir svogūnus, trumpai pakepinu (žiūrėkit, kad nesudegtų česnakai, nes paskui gali būti kartoka) ir sudedu kiaulienos ir jautienos faršą. Įberiu truputį druskos, čili miltelių ir apkepu, kad nebūtų žalias.

Pomidorus supjaustau mažais gabaliukais ir su visomis sultimis iš skardinės supilu į faršą, truputį patroškinu, tada suberiu konservuotas pupeles (be skysčio), sudedu pomidorų pastą, suberiu maltą jautieną ir pilu sultinį. Jo reikia tiek, kad sriuba būtų tiršta (jei kartais lieka, užsišaldau, o jei pritrūksta, įpilu karšto vandens). Tada uždengiu puodą ir troškinu, kartais pamaišau ir žiūriu, kad sriuba būtų vientisa, kad neliktų didesnių pomidorų ar faršo gabaliukų. To galima išvengti, jei pakankamai smulkiai supjaustai pomidorus, o faršą kepdama vis susmulkini su mentele. Gaminimo procesui besibaigiant, įberiu raudonėlio, baziliko.

Prieš patiekiant sriubą į stalą, reikia ją pabarstyti sūriu. Tam tinka parmezanas arba kitoks kietas sūris („Džiugas“, „Gojus“), nes jis ištirpęs taip smarkiai nesitąso kaip kitoks sūris. Valgome ją su balta duona (labai tinka itališka duona (jei patys nekepate, galite nusipirkti parduotuvėje) arba prancūziškas batonas), nes juodos duonos rūgštumas „užmuša“ sriubos skonį.

Tai tokia ta mano čili sriuba.

Naktiniai morengai

Na va, burnoje jau tirpsta morengai. Su riešutais ir be jų, truputį parudę, bet labai skanūs.
Beje, kepti morengus - pats geriausias būdas sunaikinti užsilikusius nuo kitų kulinarinių šedevrų kiaušinių baltymus :) Taigi, kai šaldytuve pradėjo akis badyti nuo kiaušinių kremo gaminimo proceso likę baltymai, užėjo nepakeliamas noras išsikepti skanumo, kuris primintų seniau labai mėgtą tortą „Jaunystė“ (jo pagrindas buvo morengas su riešutais, dar ir dabar atsimenu tą burnoje tirpstantį skonį), be kurio neapsiedavo nė viena šeimos šventė. Na, dar būdavo „Medutis“, jį kepdavo kaimynė, bet jis vertas atskiros temos, gal kada kaimynė sutiks pasidalyti paslaptimi.

Taigi, morengai

6 didelių kiaušinių baltymai
125 g smulkaus cukraus
100 g cukraus pudros
1 citrinos smulkiai tarkuota žievelė
2 arb. š. citrinos sulčių

Pirma, ką reikia padaryti prieš plakant baltymus – įsitikinti, kad jie, ištraukti iš šaldytuvo, jau pastovėję virtuvėje ant stalo. Profesionalūs konditeriai pataria juos plakti kambario temperatūros, o ir aš pati palaukiu truputį, jei buvau juos šaldytuve palikusi.

Antra, indas, kuriame plaksite baltymus, turi būti idealiai švarus: jokių maisto likučių, vandens lašelių ir t. t., kitaip baltymų neišplaksit. (Būtent dėl šio punkto įpratau indus valyti popieriniais rankšluosčiais.)

Trečia, prieš plakant rekomenduoju į baltymus įberti žiupsnelį smulkios druskos – tai padės pasiekti kalnų viršūnių (taip gerai išplaktus baltymus vadina vieno kulinarinio šou vedančioji) efektą.

Ketvirta, siūlau šiam reikalui naudoti mikserį, nes ranka plakti kiaušinių baltymus prilygsta savižudybei. :)

Žodžiu, plakti baltymus su žiupsneliu smulkios druskos rekomenduoju švariame inde tol, kol baltymai pavirs į gana gražius baltus debesėlius. Kai dugne nebeliks neišplakto baltymo, po truputį plakant reikia supilti cukrų ir plakti tol, kol baltymai pradės blizgėti. Tada po truputį maišant (jau ranka) supilti persijotą cukraus pudrą. Kodėl persijotą? Ogi todėl, kad cukraus pudra sušoka į kamuoliukus, kuriuos paskui gali būti labai sudėtinga ištirpdyti jau išplaktuose baltymuose.

Morengai skanūs ir paprasti, bet man jie dar skanesni su riešutais: lazdyno ar graikiniais.

Ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi, išdėliojau riešutukus, ant jų su konditeriniu švirkštu išspaudžiau mažus plaktų baltymų debesėlius ir pasiruošiau laukti, kol morengai išdžius. Taip taip, tas procesas labiau džiovinimu nei kepimu vadinamas. Orkaitė įkaitinta iki 110 ^oC, aš būtinai dar įjungiu ventiliatorių ir pamirštu apie juos 2–2,5 valandoms. Pastatrąjį kartą kai kepiau, po tų ilgų valandų išjungiau ir palikau orkaitėje per naktį, tik ryte ištraukiau.

Tai tokie mano naktiniai morengai :)

Kaip tai prasidėjo...

Sergu, guliu lovoje...
Grėsmingai artėja terminas, kai reikės į kitų rankas atiduoti referatus apie auditą ir informacinių sistemų pritaikymą viešajame sektoriuje, o aš planuoju kepti morengus :) Šaldytuve laukia šešių kiaušinių baltymai, likę nuo nelabai skanaus kulinarinio bandymo iškepti kiaušinių kremą. Bandymas pavyko, iškepė gražiai, bet skonis nepatiko, todėl tikiuosi kompensuoti skonio trūkumą morengais.