Nežinau, ar kada ateis ta diena, kai pasaulis nustos suktis, ar mes patys iš vidaus susprogsim, begalinio lėkimo jėgos veikiami...
Visi linkėjo gerų metų, o aš man norėjosi lėtų metų. Tokių lėtų, kai per dieną užtenka laiko ir sau, ir kitiems. Tokių lėtų, kai per dieną gali ramiai skaityti knygą ir negalvoti apie tavęs laukiančių darbų krūvą. Tokių lėtų, kai gali susigalvojęs pasiimti trijų dienų atostogas ir išvykti kur nors toliau, nejausdamas sąžinės graužimo dėl prarasto laiko...
Žodžiu, lėtų jums metų, mielieji :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą