Kartais norisi greitai ir skaniai. Ir daug. Ir kad primintų tau tą ypatingą skonį. Man taip buvo su sezamo saldainiais. Tokiais su degintu cukrumi, peršviečiamu popierėliu. Labai skanūs. Iš stipendijos nusipirkdavau kokius 300 gramų ir taupydama valgydavau, nes nepigūs būdavo. Paskui jie kažkaip dingo iš mano akiračio, vėliau atsirado, bet nebebuvo tokie skanūs. Neliko to deginto cukraus skonio. Bet aš jį visada jutau burnoje. Ir... O netikėtume... Skaitinėdama vieną savo mėgstamų tinklaraščių The Wednesday Chef, radau kažką panašaus. Tik kepto ir sausainių formos. Žinokit, jie nerealūs. Iš karto dariau dvigubą normą :D Iškepiau keturias skardas po 16 sausainių. Iš viso 64 vnt. pasakiško skonio plokštelių, nes būtent taip jie atrodė. Ir vietoj šviesiai rudo cukraus dėjau demerara, nes to šviesiai rudo mūsų kaime nė su žiburiu nerasi.
Sezamiukai
3 š. sviesto (nelabai šalto, bet ir ne kambario temperatūros)
1,5 puodelio cukraus (recepte dvi stiklinės nurodytos, bet man pasirodė per daug, tai sumažinau, ir nieko nepraradau)
2 kiaušiniai
4 š. miltų
0,5 a. š. druskos
šlakelis vanilės ekstrakto
1 stiklinė sezamo sėklų (galima ir truputį daugiau, kaip ir padariau)
Kaip dariau: išsukau sviestą su cukrumi, įmušiau kiaušinius ir vėl gerai išsukau. Tada sudėjau miltus, druską, vanilę ir sezamą, gerai išmaišiau. Orkaitę įkaitinau iki 175°C, kepimo skardą išklojau popieriumi, jį patepiau aliejumi, dėjau po kiek daugiau nei pusę arbatinio šaukštelio masės, suplojau kiekvieną šaltu vandeniu suvilgytu peiliu ir kepiau kol paruduos, na, po kokias 5–8 minutes. Vieną skardą bandžiau nesuplojusi kepti, tai per vidurį jie tokie storesni išėjo. Išvada: geriau suploti, tada tolygiau iškepa. Ir į skardą reikia juos dėti paliekant tarp jų atstumą, nes beveik dvigubai išsiplečia kepdami.Iškepusius greitai greitai su visu kepimo popieriumi ant grotelių padėjau, atvėsinau ir jau sukietėjusius gražiai į dėžutę surinkau.
Valgiau, dovanojau ir džiaugiausi pavykusiais. Ir dėkojau juos atradusiai. Neradau nuotraukos kompe, skubėjau žiūrėti filmą. Jei kai įdomu, kaip atrodys rezultatas, paspauskite nuorodą The Wednesday Chef. Kai rasiu, savo įdėsiu. (Jau radau savąją, viršuje :D)
Sezamiukai
3 š. sviesto (nelabai šalto, bet ir ne kambario temperatūros)
1,5 puodelio cukraus (recepte dvi stiklinės nurodytos, bet man pasirodė per daug, tai sumažinau, ir nieko nepraradau)
2 kiaušiniai
4 š. miltų
0,5 a. š. druskos
šlakelis vanilės ekstrakto
1 stiklinė sezamo sėklų (galima ir truputį daugiau, kaip ir padariau)
Kaip dariau: išsukau sviestą su cukrumi, įmušiau kiaušinius ir vėl gerai išsukau. Tada sudėjau miltus, druską, vanilę ir sezamą, gerai išmaišiau. Orkaitę įkaitinau iki 175°C, kepimo skardą išklojau popieriumi, jį patepiau aliejumi, dėjau po kiek daugiau nei pusę arbatinio šaukštelio masės, suplojau kiekvieną šaltu vandeniu suvilgytu peiliu ir kepiau kol paruduos, na, po kokias 5–8 minutes. Vieną skardą bandžiau nesuplojusi kepti, tai per vidurį jie tokie storesni išėjo. Išvada: geriau suploti, tada tolygiau iškepa. Ir į skardą reikia juos dėti paliekant tarp jų atstumą, nes beveik dvigubai išsiplečia kepdami.Iškepusius greitai greitai su visu kepimo popieriumi ant grotelių padėjau, atvėsinau ir jau sukietėjusius gražiai į dėžutę surinkau.
Valgiau, dovanojau ir džiaugiausi pavykusiais. Ir dėkojau juos atradusiai. Neradau nuotraukos kompe, skubėjau žiūrėti filmą. Jei kai įdomu, kaip atrodys rezultatas, paspauskite nuorodą The Wednesday Chef. Kai rasiu, savo įdėsiu. (Jau radau savąją, viršuje :D)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą