2013 m. sausio 31 d., ketvirtadienis

Nauji metai - nauji ratai :)

„Žmonija turėtų žinoti ir tai, kad gyvenimas yra sinusoidinis energijos tekėjimas - pozityvaus ir negatyvaus, arba gėrio ir blogio, kaita. Tai irgi tiesa, kurios negalima išvengti. Tik tas, kuris gerojo laikotarpio metu nejaučia džiaugsmo ir nekaupia sieloje jėgos, pradeda dūsauti ir skųstis, kad vis vien tasai laikotarpis kada nors baigsis, kad jam greit vėl bus blogai (lyg kitiems būtų kitaip), ilgina blogio laikotarpį. Nuolatinė baimė dėl blogio greitai ima trukdyti matyti gėrį.“
Luule Viilma „Mokymas išlikti gyvam“


Va šie žodžiai mane lydės visus šiuos metus. Primins, kad reikia galvoti gražiai ir gyventi gražiai. Nežinau, ar pavyks. Stengsiuosi savyje maitinti gerąjį vilką. Kas nežino, tai čia tokia viena indėnų patarlė sako, kad žmoguje gyvena du vilkai: baltasis gėrio ir juodasis blogio. Ir laimi tas vilkas, kurį geriau maitiname.

Pozityvas ir dar kartą pozityvas. Nesvarbu, kad aplink siaučia visokie negerumai.

Šiemet dar nusprendžiau nesikeikti. Tiesą pasakius, bent jau stengtis nesikeikti. Netransliuoti neigiamos energijos, kurios ir taip aplink labai daug. Žinoma, dar daug pažadų sau daviau Naujųjų metų proga, bet jie turbūt ir liks neištesėti. Kaip ir kiekvienais metais. Priėjau išvados, kad nereikia žadėti. Reikia tiesiog imti ir veikti. Todėl dainelės „uch uch pažadu, nuo pirmadienio metu“ šiemet nebus. Tiesiog lauksiu, kol pribręsiu pokyčiams, o tada savaime ir pradėsiu keistis.

Duona kasdieninė


375 g kvietinių miltų
200 g  ruginių miltų
75 g įvairių sėklų (sėmenų, saulėgražų, kmynų)
20 g alyvuogių aliejaus arba kitų riebalų
375 g šilto vandens
10 g druskos
5 g sausų mielių arba 10 g šviežių mielių
Didelis svogūnas + sviestas kepimui.
Kaip darau: keptuvėje svieste apkepinu smulkiai kapotą svogūną iki tol, kol jis pasidaro gražiai auksinės spalvos. Atvėsinu.

Giliame dubenyje sumaišau visas recepto susedamąsiais dalis, gerai išmaišau, o tada apie ketvirtį valandos medituoju minkydama. Jei tešla labai limpa prie minkymo paviršiaus, patepu rankas aliejumi. Formuoju kepaliuką, dedu į miltais pabarstytą formą, pabarstau miltais, uždengiu rankšluostuku ir paleiku dviems valandoms ramybėje šiltoje vietelėje, kad pakiltų.

Prieš pašaudama į orkaitę, įpjaunu arba per vidurį, arba skersai tris kartus.

Kepu orkaitėje, įkaitintoje iki +240 C, apie dešimt minučių, paskui sumažinu temperatūrą iki 210 C ir kepu tol, kol iškeps (apie 30–40 min.). Iškepusią duonelę suvynioju į šlapią rankšluostį ir padedu atvėsti ant grotelių. Drėgmė neleidžia sukietėti plutai.

Miltų santykį galima varijuoti: daugiau ruginių – tamsesnė ir rupesnė duonelė, daugiau kvietinių – šviesesnė ir lengvesnė duonelė. 

Receptą pasiskolinau iš Mindaugo. Ačiū jam.




Komentarų nėra: