Šiandien išgirdau reklamą per TV Lino Samėno laidos: „Blynai blynai blynai... Gal užteks tuos blynus kepinėti, išsivirkim šiupinį...“ ir prisiminiau, kad pati per užgavėnes labai retai kada blynus kepu, dažniau verdu sriubą, užgavėnių šiupinine ją vadinu. Kažkada seniai seniai bendro gyvenimo pradžioje net savo ir V tėvus per Užgavėnes buvau pasikvietusi jos valgyti.
Šiandien irgi virsiu, tik vėliau, po Vasario 16-osios minėjimo kultūrnamyje :). Nuotraukos nebus, labai jau nefotogeniška sriubytė :)
Beje, sužinojau apie ją visai atsitiktinai, vartydama kažkokią knygą apie lietuvių papročius. Sriuba labai mėsiška, prieš gavėnią pats tas. Labai panašią sriubą virdavo mano grupiokė iš Anykščių studentavimo metais.
Kažin, ar užtkes valios man kada nors visą gavėnią ar adventą pasninkauti?.. Ne dėl religinių įsitikinimų, jų tiesiog neturiu (turbūt dažnas mano kartos atstovų atvejis), bet dėl sveikatos. Juk kasdien mėsą valgant irgi numirti galima. Kažkur skaičiau, kad senovės Kinijoje ar Japonijoje kankinimo būdas būdavo toks: nuteistuosius kasdien maitindavo vien mėsa ir po kurio laiko jie tiesiog numirdavo dėl apsinuodijimo... Va tokios tokelės.
Užgavėnių šiupininė
100 g virtos jautienos (iš bėdos galima ir kiaulienos)
50 g rūkyto kumpio
dvi pieniškos dešrelės
5–6 (jei mažesni) rauginti agurkai
5–6 bulvės
2 svogūnai
50 g sviesto
50 g pomidorų pastos
1,5 l mėsos sultinio
druskos, pipirų, lauro lapų
Kaip darau: užverdu sultinį, sudedu susmulkintas sriubai bulves. Keptuvėje ant įkaitinto aliejaus patroškinu supjaustytus kubeliais agurkus, vėliau ant sviesto apkepu svogūnus ir įdedu į juos pomidorų pastos. Stebiu sultinį. Kai bulvėms lieka nedaug virti, sudedu į sriubą agurkus, svogūnus ir visą mėsą, supjaustytą kubeliais. .Nepamirštu ir druskos bei pipirų, lauro lapų ir kitokių mėgstamų prieskonių sriubai. Valgau be jokios grietinės, skanu ir taip.
Beje, kumpį galima pakeisti rūkyta dešrele, tik ją reikia pakepinti prieš dedant į sriubą.
Išsivirkite, nepasigailėsite. Ir šeimyną, neabejoju, pamaitinsite sočiai.
Šiandien irgi virsiu, tik vėliau, po Vasario 16-osios minėjimo kultūrnamyje :). Nuotraukos nebus, labai jau nefotogeniška sriubytė :)
Beje, sužinojau apie ją visai atsitiktinai, vartydama kažkokią knygą apie lietuvių papročius. Sriuba labai mėsiška, prieš gavėnią pats tas. Labai panašią sriubą virdavo mano grupiokė iš Anykščių studentavimo metais.
Kažin, ar užtkes valios man kada nors visą gavėnią ar adventą pasninkauti?.. Ne dėl religinių įsitikinimų, jų tiesiog neturiu (turbūt dažnas mano kartos atstovų atvejis), bet dėl sveikatos. Juk kasdien mėsą valgant irgi numirti galima. Kažkur skaičiau, kad senovės Kinijoje ar Japonijoje kankinimo būdas būdavo toks: nuteistuosius kasdien maitindavo vien mėsa ir po kurio laiko jie tiesiog numirdavo dėl apsinuodijimo... Va tokios tokelės.
Užgavėnių šiupininė
100 g virtos jautienos (iš bėdos galima ir kiaulienos)
50 g rūkyto kumpio
dvi pieniškos dešrelės
5–6 (jei mažesni) rauginti agurkai
5–6 bulvės
2 svogūnai
50 g sviesto
50 g pomidorų pastos
1,5 l mėsos sultinio
druskos, pipirų, lauro lapų
Kaip darau: užverdu sultinį, sudedu susmulkintas sriubai bulves. Keptuvėje ant įkaitinto aliejaus patroškinu supjaustytus kubeliais agurkus, vėliau ant sviesto apkepu svogūnus ir įdedu į juos pomidorų pastos. Stebiu sultinį. Kai bulvėms lieka nedaug virti, sudedu į sriubą agurkus, svogūnus ir visą mėsą, supjaustytą kubeliais. .Nepamirštu ir druskos bei pipirų, lauro lapų ir kitokių mėgstamų prieskonių sriubai. Valgau be jokios grietinės, skanu ir taip.
Beje, kumpį galima pakeisti rūkyta dešrele, tik ją reikia pakepinti prieš dedant į sriubą.
Išsivirkite, nepasigailėsite. Ir šeimyną, neabejoju, pamaitinsite sočiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą