2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

Šiltas savaitgalis ir comfort food


Kažkas, primenantis vaikystę. Paprastas, naminis ir atsineštas iš tų dienų, kai tilpai po virtuviniu stalu. Man tai – su lupenomis virtos bulvės, užteptos sviestu ir pabarstytos druska, marinuota silkė su svogūnais, troškintais pomidorų padaže, kepta višta (ir dabar dar niekas taip skaniai neiškepa, kaip mama), burokėlių sriuba, bulviniai blynai, kugelis, cepelinai, bulvės su varške, naminis mėsos vyniotinis, troškinti kopūstai su bulvėmis, tradicinė bulvienė. Vasarą – šaltibarščiai kas antrą dieną, juodos duonos mekerys (dar vadinamas ubagiene) ir svogūnų laiškų salotos. Neturint laiko – namie rūkytos dešros ar kumpio gabaliukas su agurku, ant juodos duonos užteptas užkulo kąsnelis. Per šventes – mėsos gabalas, marinuotas mažiausiai parą ir keptas kartu su bulvėmis, kartais – kepta žąsis su obuoliais. Desertui – želė, žagarėliai, spurgos, kartais – meduolis arba kaimynės konditerės keptas tortas. Dar – indelis kondensuoto pieno, vogčiomis nugeriamas mažais gurkšneliais ir o, šventas naivume, tuščias slepiamas už šaldytuvo, kad šiukšlių dėžėje niekas nerastų... (deficitas juk buvo, iš Latvijos veždavo). Visi mes turim tokių prisiminimų. Kiekvienam savo. Mano vaikystės virtuvė toli nuo molekulinės virtuvės šedevrų. Savaitgalį paskyriau maistui, primenančiam vaikystę. Žinoma, jau su savo pakeitimais (visokiais alyvuogių aliejais, sojų padažais, citrinos žievelėmis :) Gerai kompanijai gaminau kiaulienos sprandinę su pievagrybių padažu ir orkaitėje keptomis bulvėmis. Desertui – naminis Napoleono tortas su vaniliniu kremu ir juodųjų serbentų uogiene. Orkaitėje keptų bulvių idėją pakuždėjo mano gerbiamas Oliveris. Sprandinės marinatas – mano fantazijos reikalas.

Kepta sprandinė su bulvėmis

2 kg sprandinei marinuoti reikės:
geros saujos grūstų juodųjų pipirų
daug kapoto česnako
rozmarino
čiobrelio
mairūno
raudonėlio
alyvų aliejaus
sojų padažo (geriau toks, kuriame mažiau druskos, naudoju Kikkoman, pirkau Maximoj, mačiau ir IKI)
druskos
aštrumui – čili miltelių (aš barsčiau Piri Piri prieskonius iš Portugalijos, kuriuos parvežė lauktuvių ta pati gera kompanija, ten su jais, sakė, nuostabai aštrūs viščiukai kepami)

Kaip marinuoju: mėsą subadau, prikemšu į skylutes ir ne tik ten česnakų, įtrinu mėsą pipirais, visomis tomis žolelėmis (po gerą saują mairūno, raudonėlio, kiek mažiau – čiobrelio, rozmarino), pabarstau magiškais Piri Piri dėl aštrumo, sumaišau aliejų su sojų padažu (dvi dalys aliejaus, dvi dalys sojų padažo) ir ištrinu šiuo marinatu mėsytę. Įdedu į kepimo rankovę, užrišu ir palieku marinuotis per naktį. Druska pabarstau tik prie kepimą. Kepu 200
°C orkaitėje 1,5 val., prieš kepimo pabaigą atidarau maišą ir apskrudinu.

Bulvėms pagal Oliverį
reikės

bulvių
mažų morkyčių (originale – dar ir petražolių šaknies)
česnako
rozmarino
grūstų pipirų
citrinos žievelės
alyvų aliejaus (pagal originalą – paukštienos taukų)
druskos

Kaip gaminu: apverdu bulves ir morkas, keptuvėje alyvų aliejuje apkepu česnaką ir rozmariną, supilu aliejų su česnakais ir rozmarinais į skardą, sukrečiu apverstas bulves ir morkas, išmaišau, kad aliejumi ir rozmarinais pasidengtų, pabarstau druska, pipirais, užtarkuoju citrinos žievelės ir pašaunu į orkaitę kokiam pusvalandžiui, kad gerai apskrustų (kepdama dar pašlakstau kepamos mėsytės sultimis). Originalą pernai buvau radusi youtube tą laidos Jamie at Home ištrauką Roasted Garlic Potatoes, dabar nerandu. Jei rasit, neišsigąskit, ten iš pradžių ilgokai kalba apie žąsis ir kalakutus Kalėdų stalui.

Ilgokas įrašas išėjo, bet pasitreniruoti prieš Kalėdas kepti šį gėrį apsimoka. Beje, kepsnys skanus ir šaltas.

Komentarų nėra: