2009 m. kovo 1 d., sekmadienis

Mano vaikystės kiaušinienė



Kartais sekmadienio rytais pasilepinu vaikystės kiaušiniene. Labai panašia į tą, kurią kepdavo mano močiutė, tik pagal Gordoną Ramsay :) Nes močiutės variantu kepant laaaabai prikepa indas, kuriame ją gaminu, juk be jokio riebaliuko kepdavo, tik su pienu... Virtuvės virtuozas Ramsay deda sviesto ir jokio pieno, bet galutinis rezultatas – beveik vienodas, tik puodų nereikia gramdyti. Bet svarbiausia – primenantis močiutę Liusę. Beje, močiutė kiaušinienę kepdavo už mane jaunesnei pusseserei, o aš stovėdavau šalia ir laukdavau savo porcijos :)

Močiutės Liusės (labiau nostalgija) ir Gordono Ramsay (labiau realybė) kiaušinienė

50 g sviesto
2 kiaušiniai
1 šaukštas grietinės
Galima dar svogūnų (tų labai smulkių)

Sviestą supjaustau mažais gabaliukais, įmetu į šaltą keptuvę, įmušu du kiaušinius, tada dedu ant vidutinės ugnies ir nenueinu: maišau, maišau, kol sviestas ištirpsta, vėl maišau, kol traukti kiaušinį pradeda, tada nukeliu nuo ugnies, bet vis maišau, vėl užkeliu, maišau (šį kiulnojimo ir maišymo procesą galima kartoti du–tris kartus). Kai kiaušinis jau beveik visai sutrauktas, nuimu nuo ugnies, įdedu šaukštą grietinės, gerai išmaišau, kad ji tolygiai pasiskirstytų, pabarstau pipirais ir druska. Druską berkite tik pagaminę, nes jei anksčiau įbersite, vandens atsiras, o tai skonio nepagerina. (Va dabar galima ir svogūnų laiškus dėti, jei norite.) Valgau su skrudinta duona, salotomis ir visokiomis kitokiomis gėrybėmis.

P.S. Močiutė išplakdavo kiaušinį su pienu ir tą masę kaitindavo ant garų vonelės... Neatsimenu, ar dėdavo sviesto... Gal kokią kruopelytę, bet tai būdavo skaniausia močiutės kiaušinienė. Niam.

Komentarų nėra: