Rabarbarų pyragas

Gerai jau gerai :) Kažkada galvojau, kad jie tinka tik kisieliui... Vėliau išdrįsau išsivirti džemą, bet labai jau saldus buvo. Esu gavusi stiklainį jų uogienės su kiviais. Skanu. Prisiskynusi sode parsivežiau jų namo manydama, kad virsiu kisielių, bet, pažvelgusi i šį reikalą kūrybiškai, iškepiau pyragą.

Lietuvoje neįprasti, o atšiauresnio klimato kraštuose, pvz. Šiaurės Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV rytinėje pakrantėje jie labai populiarūs ir vertinami, jūsų dėmesiui – rabarbarai :) Pasirodo, iš jų sorbė, ledus, pyragus ir pyragaičius daro... Padažai ir salotos iš rabarbarų tinka ir prie saldžių, ir prie aštrių patiekalų. Pyraguose jis gerai groja su braškėmis, obuoliais, apelsinais, kriaušėmis. O jei trokštate labiau egzotikos, prašome rabarbarą derinti su imbieru, vanile, cinamonu, apelsinu, žaliąja citrina, mėta.

Rabarbarų pyragas

600 g luptų ir gabaliukais supjaustytų rabarbarų, apvoliotų 1–2 valg. šaukštuose krakmolo
1–2 valg. šaukštai krakmolo
150 g minkšto sviesto
150 g rudojo „Demerara“ cukraus
1 mažas pakelis vanilinio cukraus (16 g) arba šlakelis vanilės ekstrakto
3 kiaušinių tryniai
1 kiaušinis
225 g miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių

Baltymų kremui (pyrago viršui):

3 kiaušinių baltymai
175 g cukraus pudros
žiupsnelis druskos

Ilgiausiai užtrunkanti dalis – nulupti ir supjaustyti rabarbarus, todėl kantrybės. Kartą dėjau tikrai daugiau nei 600 g, irgi tiko. Rabarbarus nulupti, supjaustyti rodomojo piršto narelio dydžio gabaliukais ir sumaišyti su krakmolu. Sviestą, cukrų ir vanilinį cukrų ar ekstraktą gerai išsukti, po vieną įmaišyti trynius ir kiaušinį, suberti persijotus miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Tortinės formos dugną iškloti kepimo popieriumi, paruoštą tešlą išskirstyti ant formos dugno ir ant viršaus suberti rabarbarus. Kepti apie 25 min. 180° C įkaitintoje orkaitėje. Pyragui kepant, išplakti kiaušinių baltymus su cukraus pudra ir žiupsneliu druskos, sukrėsti ant jau pakepusio pyrago viršaus ir baigti kepti dar apie 20 min., kol viršus lengvai paruduos. Formos diametras (pasitaisau – skersmuo) – 26 cm.

Rudąjį cukrų galima keisti paprastu, sviestą – margarinu o rabarbarus – rūgštesniais obuoliais (bet tada jau bus obuolių pyragas).

Recepto originalą atsitiktinai užtikau čia

Kas neturi kur dėti rabarbarų, paskaitykite čia

Mano londonietei draugei (ir visiems kitiems, mėgstantiems sodrią žalumą lėkštėje)

Špinatai yra gėris. Neįprastas mūsų, bulvių mėgėjų, krašte. Pilnas geležies, kitų tram pam pam vitaminų ir mineralų :) (Kažkur skaičiau, kad tos geležies nėra tiek, kiek kažkada galvota, bet...) Pirmas daržo žalumynas pavasarį, kol dar nėra ridikėlių, salotų. Skaniausi – savo sode užauginti, laistyti. Auginam juos ir vargo nematom, net sėti nebereikia, patys iš pernykščių sėklų puikiai auga. Dar džiugina tai, kad savo augintais galima mėgautis ne tik pavasarį, bet ir visą vasarą, netgi rudenį, tik reikia nepamiršti vėliau pasėti. Žodžiu, nemėgstu tų supakuotų į plastikinius maišelius, puviniu jie man atsiduoda... Beje, kad geležį organizmas pasisavintų, juos reikia valgyti su daug vitamino C turinčiais vaisiais, pvz., aš valgau juos pašlakstytus citrinos (kartais ir žaliosios) sultimis ir trupučiu alyvų aliejaus. Mažiems vaikams žalių neįkiši (karti patirtis), bet sriuboje, lietinių blynų įdaruose eina visiems :) Man skaniausi – žali. Tiek apie šipnatus. Dabar – apie Nigellą. Benaršydama interneto platybėse, neseniai susipažinau su šia nepakartojama asmenybe. Ką aš galiu pasakyti... Tikra moteris. Jausminga, kartais sentimentali, alsuojanti moteriškumu. Kartais kompleksuojanti dėl papilnėjusios figūros, kartais – besididžiuojanti savimi. Žodžiu, man patiko. Tiek apie Nigellą. Dabar – apie Nigellą ir špinatus kartu.

Nigellos Lawson špinatų, moliūgų sėklų ir lašišos salotos

Šitos salotos – nerealios. Man labai patiko. Turėsiu kuo pavaišinti draugus, kurie mėsos nevalgo. Ir svogūnų ten nėra, tad tiks ir jų nemėgėjams.

Trys geros saujos špinatų lapų (jaunesnių, mažesnių, smulkesnių)
Keli rūkytos lašišos gabalėliai (viena pakuotė)
Pakepintos moliūgų sėklos (aišku, gliaudytos)
Avokadas

Užpilui
Pusės žaliosios citrinos sultys ir smulkiai tarkuota žievelė
Geras žiupsnis jūros druskos
Originale – vienas šaukštas moliūgų aliejaus ir du – žemės riešutų.
Mano variante – vienas extra vergine olive oil ir vienas grūdų ir vaisių aliejaus (Carapelli Olys) Na neturiu moliūgų aliejaus, gal reiks kada įsigyti...
Viską gerai sumaišome.

Špinatus gerai nuplaunu (turi savybę kaupti smėlį), nusausinu (dėkoju Tupperware, Vaidai ir savo darbdaviui už galimybę įsigyti stebuklą, vadinamą kombainu daržovėms nusausinti, psl. 29 ), supilu gerą saują moliūgų sėklų, šaukšteliu išgrandau vieną avokadą, užpilu visa, kas aukščiau išvardyta, išmaišau, sudedu į lėkštę, šalia padėlioju lašišą, ją gausiai pabarstau grūstais pipirais ir pašlakstau trupučiu žaliosios citrinos sulčių. Skanu su balta duona.

Diiiiiiiiiiiiiiiiiiiidelė lėkštė gėrio = dėkingos valgančiųjų akys. Verta. Proporcijas galima atitinkamai didinti, mažinti neverta. Mano varianto užtenka dviems pavalgyti mėgstantiems asmenims. Tik bėda – mėsaėdžiams kiek vėliau norisi kumpio arba dešros :)

Reecepto originalas čia