Apie konservatyvumą ir apie svogūnus

- ji labai konservatyvi.
- na, aš irgi konservatyvi.
- nu kur tu konservatyvi, tu art-progrokinė su death-trash-metal elementais :)))))

Ir paliko spręsti pačiai, ar čia komplimentas. Juoktis pradėjau. Vadinasi, teigiama ir priimta.

Šiandien valgom svogūnų pyragą, užsigeriam alumi. Aš nuo šakelių nurinkinėju išdžiūvusį rozmariną. Darysiu mišinį: rozmarinas, raudonėlis, čiobrelis, paprika, džiovintas česnakas, stambi jūros druskytė. Viską sumali kombaine iki smulkumo ir džiaugiesi barstydama ant visokių sūrių užkandžių, kubeliais pjaustytos fetos, rikotos šaukštelio, sausainiukų prie alaus, trapių sluoksniuotos tešlos juostelių su parmezano sūriu, duonos lazdelių...

Svogūnų pyragas

2 sluoksniuotos tešlos lakštai
2 kiaušiniai
kokie 6–7 svogūnai, ką tik išrauti iš lysvės, su laiškais ir galvomis, smulkiai
gabaliukas sūrio su mėlynu pelėsiu
pusė virtos vištos krūtinėlės
druskos, pipirų
kiaušinio plakinio tešlai aptepti

Kaip darau: įkaitinu orkaitę iki 180 laipsnių Celsijaus, iškloju skardą kepimo popieriumi, dedu vieną lakštą tešlos, truputį pakočiotą, kad didesnis būtų.
Svogūną, krūtinėlę smulkiai supjaustau, sūrį sutrupinu, įmušu kiaušinius, druska, pipirai, tada viską gerai išmaišau ir kloju ant tešlos lakšto. Uždengiu kitu tešlos lakštu, jį subadau, kad garas išeitų kepant, aptepu kiaušinio plakiniu ir kepu apie 25-35 min. Valgomas ir šiltas, ir atvėsęs. Tinka ir kaip antipasti  ir kaip secondi. Ypač skanu su alumi. Šviesiu ar baltu, pageidautina. Originale vietoj pelėsinio sūrio - ožkos pieno sūris ir nedėta vištienos. Dar ji barstė parmezano.

Įkvėpimas: julia vysotskaja. kulinarnyje kursy No. 1, Toskana, Italija.

Kartais buna taip...

Kartais būna taip, kad atėjęs į virtuvę jis sako: va dabar kai nufotografuosiu, galėsi į savo blogą įdėti :) Žodžiu, būna netvarka visiška virtuvėje. Kartais valgau konservuotą tuną tiesiai iš skardinės, ir man gera širdyje. Kartais turiu visokių manijų. Dabar, pvz, sausainių Gaidelis manija. Kartais valgau pieniškas dešreles  su garstyčiomis, pomidorų padažu ir juodos duonos riekele. Taip, kaip seniau, vaikystėje, autobusų stoties bufete. Kartais noriu su dvirka viena nuvažiuoti nusimaudyti į kokią kūdrą paslapčia ir greitai, kad nereiktų paskui save tempti krūvos rankšluosčių, atsigerti ir sumuštinių krūvos. Kartais noriu būti viena. Kartais nenoriu. O dažniausiai tiesiog negaliu :) Kartais randu kokį receptą ir nešioju jį galvoje tol, kol jis neišlenda į paviršių pačiu netinkamiausiu momentu, pvz., dalykinėje konferencijoje apie viešąją komunikaciją. Tada grįžtu namo ir per prievartą ištraukiu jį į dienos šviesą. Taip nutiko ir su šiuo gražuoliu. Bet įspėju, man jis skanus tik šiltas, todėl kepkite tada, kai yra valgytojų, ir jie pažada jį sudoroti per pirmas penkiolika jo gyvenimo minučių.

Oliverio mielinis su kedro riešutais

250 g lydyto sviesto

500 g miltų

4 kiaušiniai

7 g sausų mielių

400 g cukraus

1 citrinos sultys ir žievelė

100  g kedrinių pinijų

Kaip darau: iškloju skardą (tortuko formą 27 cm skersmens) kepimo popieriumi ir jį apibarstau trupučiu miltų. Mieles sumaišau su lydytu sviestu, dideliame dubenyje išplaku kiaušinius. Supilu į kiaušinio plakinį mieles su sviestu, cukrų, citrinos žievelę ir sultis, įsijoju miltus. Viską gerai išmaišau ir pilu į formą. Ant viršaus užbarstau riešutukus ir kepu apie 40 min. iki 180 laipsnių Celsijaus įkaitintoje orkaitėje. Ar iškepęs, tikrinu pagaliuku :)

Kaip valgau: su pienu ar balta kava dar šiltą.

Šaltinis: Jamie Oliver. Mano Italija.

Šokoladiniai debesys

Dieve, koks tu suteikiantis palaimą... Ta palaima ryte pasiekiama tada, kai trys didžiosios mano gyvenimo meilės dar miega. Tada puodelis įprastos rytinės kavos įgauna kitą skonį.  Ir nuneša mane įkvėpimas į neišbrendamus kūrybos tolius, pasiklystu tarp žodžių, sakinių ir slėpiningų garsų. Tada ir knyga skitoma kitaip, ir muzika tiesiai širdin eina.

Šokoladinio debesies tortas (labiau dangiško skonio šokoladinis pyragas)

Pagal NigellaLawson.

250 g juodo šokolado, (min. 70% kakavos)

125 g minkšto sviesto

6 kiaušiniai

175 g cukraus

2 š. apelsinų likerio ar kokio kito intensyvaus skonio, draugaujančio su šokoladu, alkoholio

Vieno apelsino žievelė

1/2 a. š. kakavos pudros papuošimui

Pyragui reikia 23 cm pyrago formos, geriausia – atsidarančios iš šono, kitaip bus sunku išimti.

Kaip darau: paimu tris dubenis. Pirmajame sviestą ir šokoladą ištirpinu garų vonelėje ir gerai sumaišau. Antrajame keturis trynius ir du kiaušinius išsuku su 5 šaukštais cukraus, suberiu nutarkuotą apelsino žievelę, kliusteliu alkoholio. Trečiajame keturis baltymus išplaku su žiupsniu druskos ir 6–7 šaukstais cukraus.

Tada į pirmąjį dubenį su šokolado ir sviesto mišiniu po truputį įmaišau antrojo dubens turinį. Kai gerai išsimaišo, dedu kelis šaukštus trečiojo dubens turinio – plaktų baltymų – ir atsargiai įmaišau į šokoladinę masę. Kai šokoladinė masė įgauna lengvumo, sudedu likusius baltymus, juos atsargiai įmaišau ir įdedu į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą. Kepu 180 laipsnių Celsijaus kaitrumo orgaitėje apie 35–40 min.

Kaip puošiu: dažniausiai pabarstau karčiąja kakava per sietelį.

Nigella siūlo puošti grietinėle, išplakta va taip:

500 ml grietinėlės

1 a. š. vanilės ekstrakto

1 š. apelsinų likerio ar kokio kito intensyvaus skonio, draugaujančio su šokoladu, alkoholio

Ir tik tada pabarstyti kakava.

Mano manymu, grietinėlė tik apsunkina ir padaro šį pasakišką tortą labai riebų. Na, bet jei vis tik išbandysite Nigellos variantą, grietinėlę dėkite ant torto prieš pat jį patiekdami.

P.S. Pastarieji metai mano gyvenimą pakeitė. Vienas brangus žmogus išėjo, kitas, dar brangesnis,  atėjo.  Jausmas, kad atėjo tas pats, neapleidžia iki šiol. Nežinau, ar taip gali būti, bet kartais jaučiu išėjusiojo ranką ant peties ar žvilgsnį iš tolo. Ypač tada, kai esu laiminga iki graudulio...  Negalvojau, kad mus siejo TOKS ryšys. Nors būdami kartu dažniau pykdavomės. Dėl abiejų nereikalingų principų... Ir dabar tikrai nesvarbu, kad tai, ką jis kartais darė, man atrodydavo nereikšminga, nereikalinga ar net kvaila. Dabar matau, kad jo perdėtas sąžiningumas ir širdies platumas atverdavo jam duris daug kur.  Net į mano širdį...