Sezaminis gėris

Kartais norisi greitai ir skaniai. Ir daug. Ir kad primintų tau tą ypatingą skonį. Man taip buvo su sezamo saldainiais. Tokiais su degintu cukrumi, peršviečiamu popierėliu. Labai skanūs. Iš stipendijos nusipirkdavau kokius 300 gramų ir taupydama valgydavau, nes nepigūs būdavo. Paskui jie kažkaip dingo iš mano akiračio, vėliau atsirado, bet nebebuvo tokie skanūs. Neliko to deginto cukraus skonio. Bet aš jį visada jutau burnoje. Ir... O netikėtume... Skaitinėdama vieną savo mėgstamų tinklaraščių The Wednesday Chef, radau kažką panašaus. Tik kepto ir sausainių formos. Žinokit, jie nerealūs. Iš karto dariau dvigubą normą :D Iškepiau keturias skardas po 16 sausainių. Iš viso 64 vnt. pasakiško skonio plokštelių, nes būtent taip jie atrodė. Ir vietoj šviesiai rudo cukraus dėjau demerara, nes to šviesiai rudo mūsų kaime nė su žiburiu nerasi.

Sezamiukai

3 š. sviesto (nelabai šalto, bet ir ne kambario temperatūros)
1,5 puodelio cukraus (recepte dvi stiklinės nurodytos, bet man pasirodė per daug, tai sumažinau, ir nieko nepraradau)
2 kiaušiniai
4 š. miltų
0,5 a. š. druskos
šlakelis vanilės ekstrakto
1 stiklinė sezamo sėklų (galima ir truputį daugiau, kaip ir padariau)

Kaip dariau: išsukau sviestą su cukrumi, įmušiau kiaušinius ir vėl gerai išsukau. Tada sudėjau miltus, druską, vanilę ir sezamą, gerai išmaišiau. Orkaitę įkaitinau iki 175°C, kepimo skardą išklojau popieriumi, jį patepiau aliejumi, dėjau po kiek daugiau nei pusę arbatinio šaukštelio masės, suplojau kiekvieną šaltu vandeniu suvilgytu peiliu ir kepiau kol paruduos, na, po kokias 5–8 minutes. Vieną skardą bandžiau nesuplojusi kepti, tai per vidurį jie tokie storesni išėjo. Išvada: geriau suploti, tada tolygiau iškepa. Ir į skardą reikia juos dėti paliekant tarp jų atstumą, nes beveik dvigubai išsiplečia kepdami.Iškepusius greitai greitai su visu kepimo popieriumi ant grotelių padėjau, atvėsinau ir jau sukietėjusius gražiai į dėžutę surinkau.

Valgiau, dovanojau ir džiaugiausi pavykusiais. Ir dėkojau juos atradusiai. Neradau nuotraukos kompe, skubėjau žiūrėti filmą. Jei kai įdomu, kaip atrodys rezultatas, paspauskite nuorodą The Wednesday Chef. Kai rasiu, savo įdėsiu. (Jau radau savąją, viršuje :D)

Lipnus skanumas

Už lango - pūga, į lauką besmegenio neišeisi pastatyti (mažoji M serga), tad sėdime namie, ir stebime kitus, kurie, tris kartus užklimpę, išvažiuoja iš kiemo. Arba bandome pastebėti zylutę, kuri vis atskrenda paknebenti pakabintų lašinukų. Ji tokia baikšti, kad nuskrenda vos mums sujudėjus, tad ją stebėdamos bandome net nekvėpuoti. Diena rami rami, tyliai sau viliuosi, kad ir visos likusios naujųjų metų dienos būtų tokios... Tik be ligų, žinoma :)

Kai nusipirkau šonkauliukų, dar galvojau, kad pirmąją naujųjų metų dieną kas nors pas mus pietauti ateis, tad paėmiau jų kiek daugiau nei reikia dviem suaugusiems žmonėms ir vienai mažai kruopai. Pasikeitus aplinkybėms, naujuosius šventėme ir sausio pirmąją pietavome dviese (plius mažoji M), bet šonkauliukus tai visus kepiau, suvalgysim ir šaltus.

Taigi, jei reikia pamaitinti didelį būrį žmonių ir kartu nesinori praleisti visą dieną virtuvėje, pabandykite pagaminti šiuos šonkauliukus. Garantuoju, kad jūsų draugai apsilaižys pirštus ir paprašys pakartoti.

Lipnūs ir fantastiški šonkauliukai

16 šonkauliukų
0,5 stiklinės trintos pomidorų tyrės (passata, bet jei nėra, nebūtina)
0,5 stiklinės pomidorų padažo (tokio senovinio, stiklainiuose, jei nėra passata, tai dėkite dvigubai)
4 v. š. medaus
2 v. š. rudojo cukraus
2 v. š. altojo vyno acto
6 š. tamsaus sojos padažo
2–3 v. š. mandarino arba apelsino sulčių
čili ar imbiero miltelių
šviežiai grūstų pipirų
žiupsnelis druskos
4–5 skiltelių česnako (sutrintų)

Kaip darau: visus marinato produktus sumaišau ir užverdu, kad ištirptų medus ir cukrus. Rezultatas – toks saldokai sūriai aštrus padažas. Šokauliukus apverdu (dedu į šaltą vandenį, verdant graibau putas, verdu kokį pusvalandį), apvirusius nupilu šaltu vandeniu, dedu į folija ištiestą kepimo skardą, aptepu padažu abi šonkauliukų puses, kepu iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kiekvieną pusę po 20 min. (reikia, kad šonkauliukai apskrustų, ir taptų lipnūs).

Valgome su orkaitėje keptomis bulvėmis ir raugintais kopūstais :) Jei nereikia krūvos šonkauliukų, padažo darykite mažiau, visko per pusę dėkite.
Iš kur gavau receptą? Ogi peržiūrėjau daugybę puslapių internete ir paimprovizavau sticky ribs tema ;)

Už lango ir širdyse - naujieji metai

Nežinau, ar kada ateis ta diena, kai pasaulis nustos suktis, ar mes patys iš vidaus susprogsim, begalinio lėkimo jėgos veikiami...

Visi linkėjo gerų metų, o aš man norėjosi lėtų metų. Tokių lėtų, kai per dieną užtenka laiko ir sau, ir kitiems. Tokių lėtų, kai per dieną gali ramiai skaityti knygą ir negalvoti apie tavęs laukiančių darbų krūvą. Tokių lėtų, kai gali susigalvojęs pasiimti trijų dienų atostogas ir išvykti kur nors toliau, nejausdamas sąžinės graužimo dėl prarasto laiko...

Žodžiu, lėtų jums metų, mielieji :)